- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Silpnumas, greitas nuovargis, dusulys fizinio krūvio metu, kojų tinimas – tai pirmieji mitralinio vožtuvo nesandarumo ligos požymiai, kuri paveikia apie 2–3 procentus visos populiacijos.
Prireikus operacijos, įprastai ji atliekama atveriant krūtinės ląstą, tačiau pastaruoju metu kuriami mažiau invaziniai vožtuvo korekcijos būdai. Gediminas Gaidulis – vienas jaunųjų mokslininkų, kuris taikydamas skaitmeninio modeliavimo žinias, prisideda prie siekio pagelbėti šią širdies ydą turintiems žmonėms.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Biomechanikos inžinerijos katedros doktorantas G. Gaidulis nusprendė geriau pažinti mitralinio vožtuvo biomechaniką, elgesį esant vožtuvo nesandarumui ir atlikus jo korekciją. Taikydamas skaitinį modeliavimą, jis nusprendė atlikti tyrimus, kurie galėtų padėti tiksliau diagnozuoti mitralinio vožtuvo nesandarumą, prognozuoti šios ligos eigą ir padėti parinkti tinkamą gydymą išvengiant krūtinės ląstos atvėrimo, rašoma pranešime spaudai.
Vožtuvo veikla simuliuojama kompiuteriu
„Domėjimąsi šia tema paskatino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas, habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis. Neseniai jis vienas pirmųjų pasaulyje pradėjo taikyti naują kardiochirurgijos metodą, leidžiantį per nedidelį pjūvį, nestabdant paciento širdies, prisiūti nutrūkusias mitralinio vožtuvo chordas. Daug kur pasaulyje mitralinio vožtuvo nesandarumo korekcija atliekama atviros širdies operacijos metu, kai prapjaunamas krūtinkaulis, stabdoma širdies veikla ir tik tuomet tvarkomas vožtuvas. Akivaizdu, kad naujasis metodas gerokai mažiau traumuoja pacientą“, – sako G. Gaidulis.
Daug kur pasaulyje mitralinio vožtuvo nesandarumo korekcija atliekama atviros širdies operacijos metu, kai prapjaunamas krūtinkaulis, stabdoma širdies veikla ir tik tuomet tvarkomas vožtuvas. Akivaizdu, kad naujasis metodas gerokai mažiau traumuoja pacientą.
Pasak VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros doktoranto, kadangi gydymo būdas ypač naujas – dalis tokios procedūros biomechaninių aspektų vis dar yra nežinomi. „Kaip ir naudojantis visomis naujomis technologijomis, taikant šį metodą chirurgams kyla daug klausimų. Jiems svarbu žinoti, kurioje vietoje daryti pjūvį, kiek reikia siūlių, kokia jėga jas įtempti ir pan. Būtent skaitinis modeliavimas ir gali padėti šiuo atveju – kompiuteriu simuliuojant vožtuvo veiklą prieš ir po virtualios operacijos, galima prognozuoti tikros operacijos rezultatus ir tinkamai ją suplanuoti. Aptarėme šią viziją su prof. A. Aidiečiu ir ryžomės imtis mitralinio vožtuvo skaitinio modeliavimo tyrimo“, – sako G. Gaidulis.
Siekiant paskatinti ir toliau tobulinti šiai problemai skirtą sprendimą, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmones vienijanti asociacija „Infobalt“ G. Gaiduliui skyrė 1600 Eur stipendiją. Ji buvo įteikta kartu su Lietuvos mokslų akademija jau aštuntąjį kartą organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Joje buvo apdovanota net 10 jaunųjų mokslininkų.
Būtina stiprinti bendradarbiavimą
Pasak pagrindinio stipendijos mecenato, uždaro tipo investicinės bendrovės „INVL Technology“ vadovo Kazimiero Tonkūno, mokslo ir verslo ekosistema Lietuvoje dar tik formuojasi. „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas stiprina šalies augimo, konkurencingumo pagrindus, taip išradimai turi galimybę greičiau pasiekti visuomenę.
Tačiau šį procesą reikia spartinti, bendradarbiavimas turi įgyti produktyvesnes formas, – sako K. Tonkūnas. – Būtų žengtas didelis žingsnis į priekį, jeigu atsirastų pakankamas kiekis įvairių stadijų rizikos kapitalo struktūrų, būtų gerokai padidinta intelektinės nuosavybės apsaugos ir prekybos parama, specializuotos namų rinkos „smėlio dėžės“, kuriose būtų galima išbandyti naujai kuriamus sprendimus.“
1200 eurų antrosios vietos stipendija skirta Kazimierui Badokui iš Vilniaus universiteto. Jo tyrimų sritis – spausdinamas dujų jutiklis gamybai kosmose. Trečios vietos 800 eurų stipendija įteikta Maženai Mackoit-Sinkevičienei iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Jos tyrimo tema – taškiniai defektai boro nitride kaip pavienių fotonų šaltinis. Dar septyniems mokslininkams įteiktos paskatinamosios stipendijos po 200 eurų.
Pasak „Infobalt“ direktoriaus Pauliaus Vertelkos, per visą stipendijų skyrimo laikotarpį jauniesiems talentams jau išmokėta per 35 tūkst. eurų. Ši parama mokslininkams padėjo tęsti tyrimus, stažuotes užsienyje dirbant tarptautinėse grupėse ir savo žiniomis prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo. „Infobalt“ stipendijas jauniesiems mokslininkams teikia nuo 2011 metų ir yra parėmę daugiau nei 50 gabiausių talentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...