- Darius Verbickas, Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais laikais mes nerimaujame dėl visko. Susirūpinę žmonės nuolat galvoja apie oro kokybę, vandens tyrumą ir švarumą bei dirvožemio būklę. Ir turime sunerimti ne tik dėl žmogaus tiesiogiai daromos taršos aplinkai, bet ir tos, kuri kasdien ir nuolat mus supa.
Žmogaus sukurti ir iš pirmo žvilgsnio nekalti daiktai galiausiai kelia grėsmę aplinkai ir mums patiems.
Mes vis tobuliname įvairias medžiagas bei produktus, tačiau masinės gamybos metu atsirandantys teršalai tampa labai rimta problema aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai.
O laikui bėgant ir tie patys pagaminti daiktai, pasirodo, kad nėra jau tokie puikūs ir nekalti. Ilgą laiką asbestas, dėl savo puikių savybių, buvo laikomas nuostabia medžiaga. Bet galiausiai ši medžiaga parodė ir savo tamsiąją pusę.
Kas yra asbestas?
Asbestas yra natūraliai randamas pluoštinis mineralas, kuris pasižymi puikiomis savybėmis: atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius.
Dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos, 20-ajame amžiuje asbestas naudotas itin plačiai.
Asbestas buvo naudojamas praktiškai visur ir laikomas kone tobula medžiaga. Visgi, laikui bėgant išaiškėjo ir asbesto keliami rimti pavojai aplinkai bei žmonių sveikatai.
Gali susidaryti nuomonė, kad dėl savo žalingo poveikio asbestas šiuo metu pasaulyje yra uždraustas, tačiau kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingi teisiniai šios medžiagos reguliavimai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose vis dar leidžiama naudoti medžiagas, kurios savyje turi 1 % ar mažiau asbesto, o štai Australijoje asbestas yra visiškai uždraustas, kaip, beje, ir Lietuvoje.
Ir nors gamyba uždrausta, tačiau anksčiau pagaminti produktai, turintis savo sudėtyje asbesto, niekur nedingo. Vienas geriausių pavyzdžių yra kone kiekviename Lietuvos kampelyje stovintys namai, dengti asbestiniais šiferio lapais. Tai yra tiksinti ekologinė bomba, su kuria būtina tinkamai kovoti.
Lietuvoje yra vykdoma programa, kurios metu galima prašyti paramos, asbestinių stogų dangos keitimui. Nors gana dažnai pasigirsta kalbų, jog norinčių pasikeisti kenksmingą stogo dangą yra daugiau, nei skiriama pinigų, bet ir tokia parama yra geriau nei nieko.
Tai kaip šiandien asbestas patenka į dirvožemį, vandenį ir orą?
Iš esmės, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos, skaidulos.
Mikroskopiškai mažos asbesto skaidulos skraido ore ir jas yra labai lengva įkvėpti tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Jei asbesto dalelės nusėda ant dirvožemio ar vandens, tik laiko klausimas kada ši ekologinė bomba bus vėl aktyvuota.
Asbestas sukelia vandens ir dirvožemio taršą
2016-aisiais metais atliktame tyrime Toskanoje, Italijoje, nustatyta, kad rastos asbesto skaidulos vandenyje „gali būti siejamos su asbesto sukeltomis ligomis.“
Daugelį metų žmonės, kurie atrodė, kad nepatira tiesioginio kontakto su asbestu, išgirsdavo, jog serga tokiomis ligomis, kurios glumindavo pačius pacientus, daktarus ir oficialius pareigūnus. Jiems buvo sunku suprasti šių ligų priežastis.
Tačiau tyrimas atskleidė nemalonią tiesą, jog „nurijus asbesto, jo poveikis yra lygiai toks pats, kaip ir tiems žmonėms, kurie asbesto įkvepia“. Tad vartojant asbestu užterštą vandenį, taip pat galima susirgti plaučių vėžiu (mezotelioma).
Dirvožemio tarša asbestu dažniausiai atsiranda tuo metu, kai ore yra asbesto skaidulų ir jos tiesiog nusėda ant žemės.
Taip asbesto skaidulos gali išbūti labai ilgai ir sutrikdžius dirvožemį, pradėjus kasinėjimo darbus ir pan., šios asbesto skaidulos vėl gali pasklisti ore ir pakenkti gyvūnų bei žmonių sveikatai.
Asbesto keliama oro tarša ir poveikis žmonių sveikatai
Tai turbūt yra vienas didžiausių asbesto minusų – jo sukeliama oro tarša. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.
Mezotelioma yra asbesto sukeltas plaučių vėžys. Ši liga, be savo agresyvumo ir retumo, taip pat yra gana subtili. Ji turi neįtikėtinai ilgą latentinį laiką, kuris gal trukti net iki 50 metų. Kitaip tariant, ligos požymių dažniausiai atsiranda po 30–40 m. darbo (kontakto) su asbestu.
Pirmasis ligos simptomas dažnai yra dusulys, atsirandantis dėl susikaupusio skysčio pleuros ertmėje. Gali būti krūtinės ląstos skausmas, karščiavimas, prakaitavimas, svorio mažėjimas.
Liga diagnozuojama atlikus histologinį ir imunohistocheminį pleuros bioptato tyrimą. Norint tiksliai nustatyti ligos stadiją, dažnai reikia atlikti kompiuterinę plaučių tomografiją, krūtinės ląstos magnetinio rezonanso tyrimą, kartais – mediastinoskopiją, laparoskopiją.
Jei piktybinė pleuros mezotelioma neišplitusi, galima gydyti radikaliai, t.y. skiriamas chirurginis gydymas, chemoterapija ir radioterapija. Tiems ligoniams, kurių negalima operuoti (liga per daug išplitusi), skiriama chemoterapija. Skysčio kaupimuisi pleuros ertmėje sumažinti atliekama pleurodezė arba vykdomas skysčio šalinimas per ilgalaikį kateterį pleuros ertmėje.
Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie 5 kartus, o tabako rūkymas šią riziką padidina net 28 kartus.
Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio ir pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.
Jau 1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Teisės aktais nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių.
Siekiant apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, geriausia neliesti asbesto turinčių daiktų ir be tinkamų apsaugos priemonių nesiimti statybos, remonto darbų. O norint pakeisti asbesto turintį pastato stogą ir šias kenksmingas atliekas tinkamai sutvarkyti, rekomenduoja kreiptis į tinkamus įrankius, transporto bei apsaugos priemones turinčius specialistus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai29
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...