Kembridže – atsisveikinimas su iškiliu mokslininku S. Hawkingu

  • Teksto dydis:

Iškilaus britų mokslininko Stepheno Hawkingo (Stiveno Hokingo) artimieji, draugai ir bendradarbiai šeštadienį susirinks pareikšti pagarbos velioniui per privačią laidotuvių ceremoniją Kembridže, kur jis praleido didžiąją dalį savo nepaprasto gyvenimo.

S. Hawkingas mirė kovo 14-ąją, būdamas 76 metų. Jis garsėjo savo ateistinėmis pažiūromis, bet mokslininko vaikai Lucy (Liusi), Robertas ir Timas pasirinko atsisveikinti su tėvu Kembridžo universiteto miestelyje esančiojoje Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.

„Mūsų tėvo gyvenimas ir darbai daug reiškė daugeliui žmonių, tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Taigi, ceremonija bus ir visus įtraukianti, ir tradicinė, atspindinti jo gyvenimo plotmę ir įvairovę“, – sakoma jų pareiškime.

S. Hawkingui mirus pagarbos pareiškimai pasipylė iš viso pasaulio – jų atsiuntė ir Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II (Elzbieta II), ir JAV kosmoso agentūra NASA. Tai atspindėjo šio astrofiziko ir kosmologo darytą didžiulį poveikį ir įkvėpimą, teiktą jo ryžto įveikti savo fizinę negalią.

Tačiau ceremonijoje Švč. Marijos bažnyčioje, esančioje netoli netoli Gonville'io (Gonvilio) ir Caiuso (Kizo) koledžo, kur S. Hawkingas ilgiau kaip 52 metus aiškinosi Visatos paslaptis, galės dalyvauti tik jį pažinoję asmenys. Po šios ceremonijos taip pat bus surengtas privatus priėmimas Kembridžo Švč. Trejybės koledže.

Plačiosios visuomenės nariai birželio 15-ąją galės dalyvauti padėkos pamaldas Vestminsterio abatijoje Londone, kur kremuoti S. Hawkingo palaikai netoli kitų garsių britų mokslininkų Isaaco Newtono (Izaoko Niutono) ir Charleso Darwino (Čarlzo Darvino) kapų.

Paskelbtos naujos nuotraukos

Prieš šias laidotuves Gonville'o ir Caiuso koledžas paskelbė nespalvotų nuotraukų, kuriose S. Hawkingas matyti nufotografuotas 1961 metų vasaros mokykloje jauniesiems astrofizikams vienoje pilyje Sasekse, pietų Anglijoje. Tuo metu būsimajam mokslo korifėjui buvo 19 metų.

Nuotraukose jaunasis mokslininkas matomas žaidžiąs kroketą ir plaukiojantis burvalte. Vėliau jį beveik visiškai paralyžiavusios motorinių neuronų ligos pirmieji simptomai pasireiškė tik po dvejų metų.

Kiti tuomečiai studentai, kalbinti koledžo darbuotojų, prisiminė, kad S. Hawkingas pasižymėjo kairuoliškomis pakraipomis ir pomėgiu krėsti pokštus. Jie pasakojo, kaip jis nukabino nuo pilies stiebo Karališkųjų jūrų pajėgų vėliavą ir pakeitė ją raudonąją komunistų vėliava su pjautuvu ir kūju.

Kai buvo nustatyta, kad S. Hawkingas serga reta amiotrofine lateraline skleroze (ALS), gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi tik keli metai. Vis dėlto jis išgyveno gerokai ilgiau, nors dėl ligos ilgainiui prarado gebėjimą judėti.

S. Hawkingas buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio beveik visiškai paralyžiuotas. Kalbėti jis galėjo tik per kalbos sintezatorių, tapusį neatsiejama šio mokslininko įvaizdžio dalimi.

Vis dėlto liga nepaveikė jo proto, ir S. Hawkingas tapo vienus žinomiausių ir labiausiai įkvepiančių mokslininkų, garsėjančiu savo talentu ir sąmoju.

Dirbdamas jis stengėsi susieti reliatyvumo teoriją, nusakančią erdvės ir laiko prigimtį, su smulkiausių dalelių savybes apibrėžiančia kvantinės mechanikos teorija, kad paaiškintų, kaip susikūrė Visata ir kokie yra ją valdantys dėsniai.

Tačiau S. Hawkingas taip pat buvo tarptautinė garsenybė. Jo 1988 metais išleista knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) netikėtai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Jis taip pat pateko į populiariąją kultūrą, pasirodė televizijos serialuose „Žvaigždžių kelias: Kita karta“ (Star Trek: The Next Generation) ir „Simpsonai“ (The Simpsons), jo balsas skambėjo „Pink Floyd“ dainose.

Apie jį taip pat pasakoja 2013 metų dokumentinis filmas „Hawkingas“ (Hawking), kuriame jis apmąsto savo gyvenimą. „Kadangi kiekviena diena man gali būti paskutinė, trokštu išpešti viską iš kiekvienos minutės“, – filme sako jis.

S. Hawkingas gimė 1942 metų sausio 8-ąją, praėjus lygiai 300 metų nuo šiuolaikinio mokslo tėvu laikomo Galileo Galilei (Galilėjo Galilėjaus) mirties. Jis mirė savo namuose Kembridže, per kito fizikos grando – Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) – gimimo 139-ąsias metines.

S. Hawkingas 1965 metais vedė Jane Wilde (Džein Vaild), susilaukė su ja trijų vaikų. Po 25 metų pora išsiskyrė ir jis vedė savo buvusią slaugę Elaine Mason (Elein Meison), tačiau ir ši sąjunga iširo – sklandant įtarimams dėl smurtavimo, kuriuos jis pats neigė.

S. Hawkingo ir J. Wilde meilės istorija buvo atpasakota 2014 metų filme „Visko teorija“ (The Theory of Everything), kuris britui Eddie Redmayne'ui (Edžiui Redmeinui) pelnė geriausio aktoriaus „Oskarą“.

1974 metais, būdamas 32-ejų, jis tapo vienu jauniausių prestižiškiausios britų mokslo institucijos, Karališkosios draugijos, narių.

1979-aisiais S. Hawkingas buvo paskirtas Kembridžo universiteto Lucaso (Lukaso) matematikos profesoriumi. Į šį universitetą iš Oksfordo universiteto jis perėjo studijuoti teorinės astronomijos ir kosmologijos.

XVII amžiuje prestižiniame Lucaso profesoriaus poste dirbo britų mokslininkas I. Newtonas.

S. Hawkingo šeima paprašė, kad jo karstą neštų šeši koledžo darbuotojai, kurių daugelis padėdavo mokslininkui, kai šis dalyvaudavo vakarienėse ir kituose renginiuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

cha

cha portretas
O tai kaip jis vaikus darė, būdamas toks paraližuotas ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių