- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tuo pačiu mobiliuoju telefonu žmogus vidutiniškai naudojasi apie 1,5 metų. Vėliau jis perduodamas šeimos nariams arba tiesiog dūla stalčiuje. Greičiausiai dažnas net nesusimąstome, kad mobilaus telefono mikroschemose naudojami brangieji metalai (auksas, sidabras, platina) ir kitos medžiagos gali būti perdirbamos bei panaudojamos pakartotinei gamybai. Tokiu būdu nebūtų eikvojami gamtiniai ištekliai, o gamybos sąnaudos taptų daug mažesnės.
Pasak „Mobiliųjų telefonų techninio centro“ (MTTC) remonto departamento vadovo Andriaus Mieželio, nebereikalingus ar sugedusius mobiliuosius telefonus lietuviai priduoda itin vangiai, o tai labiausiai lemia seni įpročiai.
„Tikslios statistikos Lietuvoje apie perdirbamų telefonų kiekį nėra. Tačiau vien tik Elektronikos platintojų asociacijos (EEPA) duomenimis, visame pasaulyje yra perdirbama tik apie 20-25 proc. panaudotų telefonų. Lietuva – ne išimtis“, – sako jis.
A. Mieželio teigimu, pagrindinės tokių tendencijų priežastys gali būti kelios. Visų pirma, apie tai nėra pakankamai informacijos. Įtakos tam, kad telefonai perdirbimui atiduodami retai, turi ir įsisenėjęs žmonių mąstymas: o gal dar prireiks.
Visgi seną įrenginį priduoti nėra sudėtinga. Tai galima atlikti buitines technikos ir elektronikos parduotuvėse bei atskirose kompanijose, kurios surenka ir saugiai perdirba elektronines atliekas“, – teigia A. Mieželis.
Perdirbimui skatinti – įvairios motyvavimo priemonės
Eksperto teigimu, mobiliųjų telefonų perteklių gali sumažinti perdirbimą skatinančios motyvacinės priemonės bei modulinių telefonų atsiradimas.
„Remiantis statistika, telefoną dažnas keičia kas 20 mėnesių. Tačiau nebūtinai po to laiko įrenginiai yra perdirbami. Jie gali patekti ir į antrinę rinką, kur ir toliau gali būti naudojami kito savininko. Pagrindinės tokio įrenginio keitimo priežastys yra naujos technologijos ir geresni technologiniai sprendimai naujuose modeliuose. Žinoma, tai gali būti ir mados reikalas. Būtent dėl šios priežasties susiduriama su nenaudojamų telefonų pertekliumi“, – tikina jis.
Paxels.com nuotr.
Anot A. Mieželio, remiantis užsienio gerąja praktika, telefonų perteklių mažinti galima pasitelkus motyvacines priemones, kai už priduodamą telefoną sumokama, suteikiamos nuolaidos naujiems įrenginiams įsigyti. Taip pat išplėtojant mobiliųjų telefonų surinkimo punktus (nuo surinkimo-supirkimo punktų parduotuvėse iki elektroninių sprendimų).
„Beje, problemą sumažintų ir modulinių telefonų atsiradimas. Tada morališkai ar techniškai pasenusią detalę būtų galima lengvai pakeisti nauja, geresne, nekeičiant viso įrenginio“, – pasakoja ekspertas.
Problemos sprendimo būdai – jaunosios kartos rankose
Vadovui antrina ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas Linas Kliučininkas.
Jo teigimu, senų telefonų perdirbimas prisidėtų prie gamtinių išteklių saugojimo, o užsienyje sėkmingai veikiančios priemonės galėtų būti lengvai pritaikomos ir Lietuvoje.
„Pastaruoju metu pastebima tendencija naudotus lyderiaujančių kompanijų telefonus atnaujinti, suteikiant jiems ankstesnę prekinę išvaizdą ir parduoti už mažesnę kainą. Tam naudojamas angliškas žodis refurbrishment (liet. atnaujinimas)“, – teigia L. Kliučininkas.
Pasak jo, tokia praktika gali būti pritaikyta ir Lietuvos rinkoje. Užsienyje panašaus pobūdžio įmonių yra nemažai. Lietuvoje, deja, ne. Tokiu būdu mažinamas brangiųjų metalų, polimerinių medžiagų švaistymas“, – tikina profesorius.
„Viliamės, jog naujų sprendimo būdų atras Tvariosios inžinerijos ir Ekotechnologijų studijų studentai. Šios specialybės absolventai gali pasiūlyti technologinius sprendimus, kaip atgauti ir pakartotinai panaudoti medžiagas bei energiją, tuo pačiu sumažinant ir aplinkos taršą. Manau, kad tai viena iš perspektyviausių XX a. specialybių, iš esmės prisidedanti prie planetos išsaugojimo“, – sako L. Kliučinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...