- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV kompiuterinės grafikos ekspertė Katie Boumans (Keiti Bouman), dar prieš kelias dienas buvusi visiškai nežinoma plačiajai visuomenei, per vieną dieną tapo tikra žvaigžde dėl savo vaidmens kuriant kompiuterinį algoritmą, leidusį mokslininkams padaryti pirmąją juodosios skylės nuotrauką.
„Labai džiaugiuosi, kad pagaliau galime pasidalyti tuo, prie ko dirbome pastaruosius metus!“ – 29 metų K. Bouman, atliekanti podoktarantūros stažuotę Harvardo ir Smithsono (Smitsono) astrofizikos centre, trečiadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje, kai buvo paskelbta minėta nuotrauka.
Juodoji skylė yra bematis kosminis objektas, pasižymintis tokia didele gravitacija, kad iš jo negali ištrūkti netgi šviesa. Ši objektą gaubia sferinė zona, į kurią patekusi šviesa ar bet kokios kitos dalelės neišvengiamai įtraukiamos į juodąją skylę, vadinama įvykių horizontu, o jo dydis priklauso nuo juodosios skylės masės. Pati juodoji skylė yra nematoma, bet jos siurbiama aplinkinė kosminė medžiaga, pavyzdžiui, dujos ir dulkės, gali smarkiai įkaisti ir skleisti elektromagnetinį spinduliavimą.
Trečiadienį paskelbtoje nuotraukoje matyti supermasyvi juodoji skylė, esanti galaktikos M87, esančios už 55 mln. šviesmečių nuo Žemės.
Nors juodųjų skylių teorija sukurta jau seniai, tokių objektų ilgą laiką nebuvo įmanoma stebėti.
2016 metais K. Bouman sukūrė algoritmą CHIRP, pajėgų persijoti milžiniškus kiekius duomenų, surinktų projekto „Event Horizon Telescope“ (Įvykių horizonto teleskopas), apjungusio kelias observatorijas visame pasaulyje, ir iš šios medžiagos sukurti atvaizdą.
Stebėjimų medžiaga, sudaryta iš kelių petabaitų duomenų, buvo laikoma daugybėje kompiuterinių diskų, sveriančių iš viso kelis šimtus kilogramų. Jie visi turėjo būti nugabenti į Heistako observatoriją, įsikūrusią Vestforde Masačusetso valstijoje ir priklausančią Masačusetso technologijų institutui (MIT).
Kad užtikrintų atvaizdo tikslumą, Harvardo ir Smithsono astrofizikos centras, valdomas Harvardo universiteto, duomenis pateikė keturioms tyrėjų grupėms. Kiekviena jų nepriklausomai naudojosi algoritmu, kad sukurtų nuotrauką.
Po mėnesį trukusių darbų keturios grupės pasidalijo tarpusavyje savo rezultatais.
„Tai buvo laimingiausia kada nors mano patirta akimirka – pamačiau, kad visos kitos grupės gavo labai panašias nuotraukas; (juodosios skylės) apatinė pusė buvo ryškesnė negu viršutinė. Buvo nuostabu pamatyti, kad visi tai gavo“, – K. Bouman sakė dienraščiui „The Wall Street Journal“.
„Šią nuotrauką sukūrė ne koks nors vienas algoritmas ar žmogus“, – pridūrė K. Bouman, rudenį tapsianti Kalifornijos technologijų universiteto (Cal Tech) profesore adjunkte.
„Tam prireikė grupės mokslininkų iš viso pasaulio nuostabaus talento ir daugelio metų sunkaus darbo, siekiant sukurti prietaisus, duomenų apdorojimo, atvaizdų kūrimo ir analizės metodus. Visa tai buvo būtina, kad būtų atliktas šis iš pažiūros neįmanomas pasiekimas“, – sakoma tyrėjos „Facebook“ žinutėje.
„Tai iš tiesų buvo garbė, ir man labai pasisekė, kad turėjau galimybę su visais jumis dirbti“, – pridūrė K. Bouman.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?7
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...