- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV biotechnologijų įmonės „Moderna“ kuriama vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 per bandymus su beždžionėmis sužadino intensyvų imuninį atsaką ir neleido virusui daugintis primatų nosyse ir plaučiuose, sakoma antradienį žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbtoje studijoje.
Faktas, kad vakcina užkirto kelią naujajam koronavirusui daugintis nosies gleivinėje, laikomas ypač svarbiu, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui oro lašeliniu būdu.
To nepavyko pasiekti išbandant Oksfordo universiteto kuriamą vakciną, nors atliekant bandymus su beždžionėmis ji neleido infekcijai vystytis gyvūnų plaučiuose ir sunkiai susirgti.
Per „Moderna“ bandymus su rezusais trims grupėms, kurių kiekviena sudaryta iš aštuonių gyvūnų, buvo duodama placebo arba dvi skirtingos vakcinos dozės – 10 arba 100 mikrogramų.
Visų vakcinos gavusių beždžionių organizme susidarė didelė koncentracija antikūnų, neutralizuojančių koronaviruso SARS-CoV-2 sritį, leidžiančią užkratui patekti į ląstelių vidų.
Pažymėtina, kad beždžionėms, paveiktoms tiek didesne, tiek mažesne vakcinos doze, pasigaminusių antikūnų koncentracija buvo didesnė nei nustatoma žmonėms, persirgusiems COVID-19.
Studijos autoriai pranešė, kad vakcina taip pat sužadino imuninės sistemos T limfocitų gamybą. Tikėtina, kad tai lėmė stipresnį bendrą organizmo imuninį atsaką..
Tyrėjams didelį nerimą kėlė prielaida, kad kuriamos vakcinos gali suveikti priešingai nei tikimasi – susirgimą dar labiau paaštrinti, o ne jį nuslopinti.
Su vakcinomis siejamas kvėpavimo takų sutrikimas, vadinamas VAWER, kaip manoma, yra lemiamas specifinių T limfocitų – Th2 – gamybos suaktyvėjimo. Tačiau išbandant „Moderna“ vakciną šių ląstelių gamyba organizme nebuvo sužadinta, todėl galima manyti, kad preparatas yra saugus.
Praėjus keturioms savaitėms po antrosios vakcinos injekcijos beždžionėms, jos buvo paveiktos virusu SARS-CoV-2 – tiek per nosį, tiek tiesiogiai per plaučius.
Praėjus dviem dienoms septynių iš aštuonių tirtų beždžionių plaučiuose viruso replikacija nebuvo aptikta. Tokia pati situacija buvo stebima ir didesne, ir mažesne vakcinos doze paveiktų gyvūnų grupėse.
Tuo metu visų aštuonių beždžionių, gavusių tik placebo, plaučiuose virusas išplito.
Nė vieno iš aštuonių rezusų, gavusių didesnę vakcinos dozę, nosies ertmėje nebuvo nustatyta aptinkamų koronaviruso kiekių, praėjus dviem dienoms po inokuliacijos.
„Tai pirmasis kartas, kai išbandant eksperimentinę COVID-19 vakciną su ne žmogbeždžionių grupės primatais buvo pademonstruotas toks staigus viruso suvaldymas viršutiniuose kvėpavimo takuose“, – nurodė kuriant vakciną prisidėjęs JAV Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas.
COVID-19 vakcina, neleidžianti virusui daugintis plaučiuose, leistų išvengti sunkių ligos atvejų, o jeigu pavyktų nuslopinti užkrato dauginimąsi nosies gleivinėje – sumažėtų viruso pernašos pavojus.
„Moderna“ vakcinai naudojama viruso RNR dalis, koduojanti baltymo, sudarančio vadinamuosius SARS-CoV-2 viruso dyglius, gamybai reikalingą genetinę informaciją.
Į dyglius panašūs koronaviruso apvalkalo dariniai leidžia užkratui prasiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles, bet juos sudarantis baltymas laikomas gana nekenksmingu.
Šios technologijos pranašumas – kad nebelieka būtinybės laboratorijoje gaminti pačius viruso baltymus, todėl galima paspartinti vakcinos masinę gamybą.
Tiek „Moderna“ vakcina, tiek skiepai, kuriami Oksfordo universiteto ir bendrovės „AstraZeneca“, šiuo metu yra išbandomi su žmonėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...