- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lankydamasi mokyklose ir susitikdama su moksleiviais, ji nuolat primena, kad internete esame matomi ir vertinami pagal tai, kaip rašome, kokias nuotraukas viešiname, kokie puslapiai mums patinka, kokia informacija dalinamės.
Tarp jaunų žmonių vis dar gaji nuostata „internete ką noriu, tą ir darau“, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros doktorantė Agnė Kalninytė. Lankydamasi mokyklose ir susitikdama su moksleiviais, ji nuolat primena, kad internete esame matomi ir vertinami pagal tai, kaip rašome, kokias nuotraukas viešiname, kokie puslapiai mums patinka, kokia informacija dalinamės. Neapdairiai skelbiant informaciją elektroninėje erdvėje kartais galima sulaukti ir skaudžių pasekmių.
Idėja skaityti tokią paskaitą moksleiviams A. Kalninytei gimė stebint jaunų žmonių – draugų, moksleivių, studentų – veiklą interneto erdvėje. Pasak doktorantės, dažnas dalinasi intymiomis, atviromis vakarėlių nuotraukomis, vaizdo įrašais, kuriuos gali matyti ne tik artimi draugai.
„Kad moksleiviai susimąstytų, paskaitos metu rodau nuotraukų, kurias surinkau atsitiktinai žiūrėdama įvairių žmonių socialiniame tinkle „Facebook“ platinamą informaciją. Prieš skaitydama paskaitą ir rodydama skaidres, mokytojus ir moksleivius perspėju, kad rodysiu įvairaus pobūdžio nuotraukas, kuriose nesu užtušavusi asmenų veidų. Moksleivių retoriškai klausiu: jeigu tokios nuotraukos prieinamos visiems, kodėl ir mes negalime kartu į jas pažiūrėti?“, – teigia VDU doktorantė.
Dar viena ypatybė, išryškėjusi stebint žmonių elgesį internete – įvairūs komentarai, kurie rašomi nerišlia kalba. „Man tikrai kelia nuostabą, kai studentai ar moksleiviai teigia, kad rašydami komentarą, dalindamiesi žinute „Facebook“, „Twitter“ tinkluose jie net neperskaito, ką ir kaip parašė. Paskaitos metu parodžius tokios nerišlios kalbos pavyzdžių ir paprašius paskaitos dalyvių apibūdinti tokį tekstą parašiusį žmogų, nesulaukiu nė vieno teigiamo įvertinimo – pasak jų, toks asmuo yra beraštis, neišsilavinęs, negerbiantis aplinkinių ir pan.“, – pasakoja A. Kalninytė.
Kalbėdama apie tai, kad ne viskas elektroninėje erdvėje yra anonimiška, A. Kalninytė moksleiviams primena, jog civilinis kodeksas leidžia platinti kito asmens nuotrauką tik jam leidus, o parašę netinkamą komentarą galime būti „susekti“ pagal kompiuterio IP adresą.
„Be to, verta susimąstyti ir apie savo įvaizdį: mūsų viešinamos intymaus, nekorektiško elgesio nuotraukos kuria neigiamą nuomonę apie mus. Kartais tokios nuotraukos gali turėti nesmagių pasekmių, nes kiti asmenys gali jas perdaryti, siekiant mums pakenkti, ir pan.“, – teigia VDU doktorantė.
A. Kalninytė pažymi, kad netinkamas įrašas, veikla gali ilgai likti elektroninėje erdvėje, o vėliau – netgi pakišti koją ieškantis darbo. „Šiuo metu randasi vis daugiau straipsnių, pokalbių, diskusijų apie tai, kad darbdaviai, rinkdamiesi būsimą darbuotoją, pradeda jį tikrinti ne nuo gyvenimo aprašymo, bet pirmiausia patyrinėja jo veiklą internete“, – sako ji.
Doktorantė moksleiviams rodo ir gautų elektroninių laiškų pavyzdžių. Pasak A. Kalninytės, dažnam jaunam žmogui trūksta mandagumo, pagarbos ne tik komentuojant, bet ir rašant laiškus.
„Vesdama paskaitas moksleiviams ar bendraudama su abiturientais VDU organizuojamose konsultacijose, pasakau, kad norėdami paskaitos skaidrių parašytų man elektroninį laišką. Iš gautų laiškų matyti, kad moksleiviai neturi suvokimo, jog taip, kaip bendraujant su nepažįstamu žmogumi ir ko nors jo prašant, taip ir bendraujant elektroniniais laiškais yra tam tikros etiketo taisyklės: pasisveikinimas, prašymo pateikimas, padėkojimas ar parašas. Tačiau dažnai moksleivių laiškus sudaro trumpos frazės: „atsiųskite skaidres“, „Čia buvau paskaitoje ir noriu skaidrių“, „Labas, persiųsk skaidres, kur žadėjai“. Tokią laiškų rašymo tendenciją pastebiu ne tik aš, bet ir kolegos dėstytojai, ypač tie, kurie dėsto ką tik į universitetą įstojusiems pirmo kurso studentams“, – pasakoja A. Kalninytė.
Kad būtų lengviau perteikti informacijos internete ilgaamžiškumą, VDU doktorantė sugalvojo taikyti tatuiruotės metaforą. „Tatuiruotės gali „pasakyti“ žmogaus vardą, gyvenimo moto, parodyti, kuo žmogus domisi, parodyti jo santykius (vedęs, išsiskyręs ir kt.) ir pan. Daugelis interneto puslapių, tokių kaip „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir pan. gali atskleisti apie žmogų tokią pačią informaciją. Be to, kaip ir tatuiruotė, mūsų veiklos internete pėdsakai išlieka ilgam“, – sako A. Kalninytė.
Pranešimą moksleiviams doktorantė baigia linkėjimu, kad moksleivių „tatuiruotės“ internete būtų gražios, taktiškos, teigiamos, o ne bjaurios, atstumiančios, kuriančios neigiamą nuostatą apie žmogų. Ji taip pat pastebi, kad po paskaitos apie viešumą elektroninėje erdvėje moksleiviai dažnai šiek tiek gėdijasi, bet dėkoja ir sako, kad iki tol niekada nebuvo susimąstę, kad veikla internete galėtų pakenkti jų ateičiai.
Ši A. Kalninytės paskaita apie bendravimą elektroninėje erdvėje – tai jau šeštus metus organizuojamo VDU dėstytojų paskaitų moksleiviams ciklo dalis. Norintys jose dalyvauti registruojasi ir atvyksta į VDU arba pasikviečia dėstytojus į savo mokyklą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...