- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Moderniosios biotechnologijos Lietuvoje siejamos su genų inžinerijos išsivystymu, o pastarosios atsiradimą lėmė restriktazės fermentas, atrastas XX amžiaus septintajame dešimtmetyje“, – diskusijoje „Biotechnologijos Lietuvoje“ sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius Juozas Rimantas Lazutka.
Jo teigimu, biotechnologijos yra ta sritis, kurioje proveržį pasiekti gali tik jauni žmonės: „Čia reikia jaunų, gerai veikiančių smegenų, kurios dar neįstatytos į kokius nors rėmus.“ Tai, kad biotechnologijos Lietuvoje turi didelį potencialą, patvirtina ir kovą atidarytas Jungtinis gyvybės mokslų centras. Jis, VU Chemijos fakulteto prof. Eugenijaus Butkaus teigimu, sudaro prielaidas aukšto lygio moksliniams pasiekimams, galbūt tarp jų – ir Nobelio premijai. Tačiau reikia, kad mokslininkai kuo daugiau bendrautų ir bendradarbiautų, nes moksle labai svarbu turėti gerą komandą.
Ne ką menkesnis vaidmuo tenka ir finansavimui. Tačiau pinigai atneša naudą tada, kai panaudojami prasmingai ir kryptingai. Pasak prof. E. Butkaus, dabar situacija liūdna, nes nėra konkursinių finansavimo šaltinių, o gyvybės mokslai brangiai kainuoja. „Kadangi finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto, ji turėtų prioritetizuoti mokslo sritis. Negalime visur siekti vienodai išlaikyti tam tikro mokslo lygį. Reikia matyti realią situaciją“, – įsitikinęs Chemijos fakulteto profesorius. Prof. J. R. Lazutka šypteli, kad mokslininkai finansavimu turbūt patenkinti tik Šiaurės Korėjoje.
Diskusijoje VU profesoriai aptarė mūsų šalies biotechnologijų pramonę. Ji išaugo iš 1975 m. įkurto Sąjunginio taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų instituto. Jame plėtotos mokslinių tyrimų kryptys padėjo pagrindą dabartinei Lietuvos biotechnologijai. Dalis minėto instituto buvo privatizuota įkuriant pirmąsias moderniosios biotechnologijos įmones, o iš likusio mokslinio potencialo suformuotas VU Biotechnologijos institutas.
Jis pernai minėjo 40-metį. Per šį laiką institutas ne tik tapo gyvybės mokslų lyderiu Lietuvoje, bet ir sulaukė tarptautinio pripažinimo molekulinės biotechnologijos srityje, apimančioje baltymų ir nukleorūgščių technologijas, bioinformatiką, imunodiagnostiką, epigenomiką, vaistų kūrimą, mikroskysčių bei genomo redagavimo technologijas. VU mokslininkai tvirtina, kad VU Biotechnologijos instituto stiprybė – jaunas kolektyvas, nes mokslininkų amžiaus vidurkis siekia tiek metų, kiek ir pačiam institutui.
Sąjunginio taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų instituto darbuotojai įkūrė gerai žinomas uždarąsias akcines bendroves. Tarp jų paminėtinos „Biota“, „Biok“, „Biocentras“, „Fermentas“. Pastarąjį 2010 m. įsigijo amerikiečių kompanija „Thermo Fisher Scientific“.
„Fermento“ augimui ir plėtrai reikėjo didelių investicijų, todėl bendrovė buvo priversta ieškoti finansavimo šaltinių. Derybos dėl pardavimo vyko kelerius metus. Globaliame pasaulyje toks kelias dažnai neišvengiamas. Tačiau visuomet reikia matyti jo atveriamas galimybes“, – komentuoja VU Chemijos fakulteto profesorius. Prof. J. R. Lazutka priduria, kad tai buvo vienas sėkmingiausių pardavimų ne tik Lietuvos verslo istorijoje. Sandorio vertė – 260 mln. JAV dolerių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...