Dėvimų technologijų kūrėja: mums šių technologijų nereikia

Dėvimų technologijų mums nereikia, bet mes jų norime ir jos mus žavi bei padeda lengviau gyventi. Taip LRT.lt teigia šių technologijų kūrėja Despina Papadopoulos. Anot jos, šie išradimai kol kas sunkiai suderinami ir su mada, nes pastaroji – konservatyvus verslas, labiausiai besiorientuojantis į pinigus.

– Jūs dirbate su dėvimomis technologijomis (angl. wearable technologies). Gal galėtumėte paaiškinti, kas tai yra?

– Dėvimos technologijos yra terminas, kuris nuolat kinta. Prieš 20 metų, kai pradėjau su tuo dirbti, kalbėjome apie „dėvimą kompiuteriją“. Vėliau tai tapo „dėvimomis technologijomis“. Dabar taip pat kalbama apie išmaniąją tekstilę. Apskritai, kai kalbama apie dėvimas technologijas, žmonės turi omenyje technologiją, kuri įterpta į drabužius ar aksesuarus. „Fitbit“ [apyrankė, stebinti žmogaus fizinį aktyvumą – LRT.lt] ar kiti sveikatos sekėjai, kuriuos žmonės dedasi ant kūno, yra tai, kas vadinama dėvimąja technologija.

Kai kurie sako, kad ir „Google Glass“ buvo dėvima technologija, taigi tai yra bet kas, ką galima dėvėti. Žinoma, būtų galima ginčytis, kad, pavyzdžiui, „Fitbit“ yra aksesuaras. Kai pradedame galvoti apie tikrąsias dėvimas technologijas, galvojame apie tas, kurias galime įterpti į audinius, įpinti, prijungti technologijas prie audinio.

– Ar šiais laikais yra daug dėvimų technologijų?

– Ne, jų nėra daug. Sakoma, kad spėti ateitį – kvailių darbas. Nenutuokiu, kas nutiks po dvejų ar dešimties metų, bet esu beveik įsitikinusi, kad per ateinančius 5–7 metus atsiras dėvimų technologijų, kurios bus daug sudėtingesnės. Dabar darome tai, kas lengva. Pavyzdžiui, „Fitbit“ iš tiesų niekuo nesiskiria nuo žingsniamačio, kuris buvo naudojamas ir prieš 20 metų.

Viena iš svarbių „Fitbit“ dalių – bendruomenė. Daug žmonių tuo domisi dėl bendruomeniškumo jausmo. Galbūt esi konkuruoti mėgstantis vyras ir gali palyginti – o, aš nuėjau daugiau nei Džekas. Galbūt kaip tik jauti paramą – eime bėgioti, nes mano draugai bėgioja ir aš tai noriu daryti.

Galiausiai tai tėra triukas smegenims. Dažnai juokauju – jei ant rankos užsisegsi juostelę ir pasakysi – lipk laiptais ir valgyk sveikiau, iš esmės tai bus tas pats, kas „Fitbit“. Ši technologija vis dar kvailoka ir ji su mumis elgiasi taip, lyg kvailoki esame mes.

Vis dėlto galima pradėti naudoti technologijas, kurios labiau suderintos su tuo, kokie mes norime būti, o ne kokie esame. Dabar esame du dideli nykščiai, baksnojantys telefono ekraną.  Ar yra būdų tai panaudoti kūrybingiau? Manau ir tikiuosi (nors galiu ir siaubingai klysti), kad, kai ši platforma taps lengvesnė, kai bus lengviau kurti prototipus ir eksperimentuoti su šiomis idėjomis, matysime daugiau kūrybingo pritaikymo.

Didelę pažangą žada ne tik dabar naudojamas silikonas ir duomenys. Tai svarbu, bet daug žada ir medžiagos, padedančios išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, lengviau perdirbamos ar ilgiau naudojamos. Kai kurios jų turi savitų savybių – gali šildyti ar vėsinti, saugoti kūną. Jei tai sujungtume su elektronika, manau, galėtume matyti įdomesnio pritaikymo pavyzdžių.

– Ar naujosios technologijos, dėl kurių audiniai padaromi atsparūs nešvarumams, yra vienas tokių pavyzdžių?

– Teisingai. Tai taip pat laikau technologija. Galbūt tai audiniai, kurie negali būti sutepti, galbūt jie lengviau pagaminami, reikalauja mažiau išteklių, galbūt juos lengva perdirbti. Pavyzdžiui, dabar dažnai dėvimus poliesterio drabužius labai sunku perdirbti, nors jie patvaresni ilgiau nei kai kurie natūralūs pluoštai. Gausu įdomių technologijų.

– Ar manote, kad mada ir dėvimos technologijos eina koja kojon?

– Dauguma žmonių nesupranta, kad mada – labai konservatyvus verslas. Pokyčiai madoje vyksta labai lėtai. Visi apsėsti galutinio rezultato – pinigų. Tai nėra eksperimentams tinkama aplinka. Kitas dalykas – žmonės, kurie kuria madą, ir tie, kurie kuria technologijas, yra tarsi dvi skirtingos planetos. Skiriasi jų požiūris, darbo procesas. Pagalvokime apie greitąją madą – nueini į parduotuvę ir kas dvi savaites joje gali pamatyti ką nors naujo. Su technologijomis yra kitaip. „Apple“ bando tapti mada – kas devynis mėnesius privalai įsigyti naują telefoną, bet vis dėlto tai yra devyni mėnesiai, o ne dvi savaitės.

Technologijų ir mados kūrimo procesas, darbo kalendorius labai skiriasi. Taip pat skiriasi ir požiūris, turimi įgūdžiai. Dar svarbiau – gamyba visiškai kitokia. Neseniai teko keliauti po daugybę audinių fabrikų. Jie tokie skirtingi. Kad į audinius būtų įtaisytos elektroninės detalės, reikalinga kitokia įranga. Jei nueitume pas audinių gamintojus ir paprašytume prie audinių prijungti elektronikos įrenginius, reikėtų tuos įrenginius padarytų ypač paprastus. Be to, juos reikėtų pritaisyti labai greitai. Vieni džinsai šiais laikais pasiuvami per šešias minutes. Tai yra grafikas, pagal kurį dirba drabužių gamintojai.

Man, kaip dizainerei, tai – bandymas išspręsti problemą – yra smagioji dalis. Manau, kad sprendimas slypi elegancijoje. Tai turi būti elegantiška, išmanu. Dėvima technologija turi sujungti skirtingus žmones. Ši veikla nėra kažkas, kuo gali užsiimti viena žmonių grupelė. Reikalingas tarpdalykinis požiūris.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių