Quantcast

Atminties spragos: ar technologijos perims visas proto funkcijas?

  • Teksto dydis:

Kasdien vis įvairesnėse srityse proto funkcijas perduodame internetui. Tačiau kokia to kaina? Mūsų išmanieji telefonai tampa vis išmanesni, tad nesunku pasiduoti pagundai ir teigti, kad mes patys kvailėjame.

Tačiau tai netiesa, mano „The Spectator“ redaktorė Lara Prendergast. Mūsų smegenys nesitraukia; jos tiesiog prisitaiko. Dėl technologijų pažangos poreikį žinoti pakeitė gebėjimas rasti reikalingą informaciją. Jaunesni žmonės, ypač tie, kurie nežino, kas yra gyvenimas be interneto, naujoje aplinkoje jaučiasi geriausiai.

Kone kiekvienoje srityje vis mažiau svarbu pačiam turėti profesinių žinių. Net tokiose konkurencingose srityse kaip medicina, politika ar teisė reikiamą informaciją galima gauti taip sparčiai, kad specialistai pasikliauja technologijomis ne mažiau nei visi kiti. Kai kurie gydytojai atvirai prisipažįsta pacientų nurodomų simptomų ieškantys „Google“ paieškoje. Teisininkams nebereikia žinoti visų civilinės teisės subtilybių. Bent jau ne atmintinai.

Kokią įtaką visa tai turi švietimo sistemai? Universiteto baigiamieji, per kuriuos studentai remiasi vien atmintimi, jau atrodo kaip atgyvena. Anksčiau tai buvo tobulas būdas įgyti tai, ko reikia gyvenimui: išmoksti dalyką, atmintyje išsaugai informaciją ir ja vėliau naudojiesi savo karjeroje. Tačiau kai bet kurį faktą gali rasti spustelėjęs kompiuterio pele, kokia ilgo mokymosi proceso prasmė?

Kai kurie iš mūsų bent jau prisimena, kaip viskas būdavo tada, kai reikėdavo įsiminti kokį nors faktą. Galėdavai tuo didžiuotis. Tai būdavo maloni ir džiaugsminga akimirka, tam tikras laimėjimas. Dabar – viskas kitaip. Kas informaciją ras pirmas? Kas greičiausiai rašo žinutes telefonu? Apmąstymų malonumą pakeitė žodžių ir vaizdų lavina socialiniuose tinkluose ir naujienų programėlėse.

Dažnai netgi apsieinama be kalbos; siekdami taupyti laiką, vis dažniau bendraujame vaizdais. Pamirškite tūkstantį žodžių – tiesiog nusiųskite šypsenėlę ar kitą ideogramą. Arba, pasinaudodami programėle „Snatpchat“, – nuotrauką, kuri susinaikins po kelių sekundžių.

Neurologai kalba apie smegenų plastiškumą – gebėjimą prisitaikyti pagal tai, kurie neuronų takai yra naudojami dažniausiai; naujausiais duomenimis, mūsų smegenys sėkmingai prisitaiko prie spartėjančio šiuolaikinio pasaulio tempo. Būtų senamadiška manyti, kad tokie pokyčiai yra kuo nors žalingi – svarstymų, kad technologijos žlugdo mūsų gebėjimą galvoti ir bendrauti, atsirado kartu su pirmosiomis technologijomis.

Žmonės kaltino telegrafą, esą jis riboja šnekamąją kalbą. Manyta, kad radijas – pavojinga tuštybė, o nuo televizijos atrofuojasi smegenys. Tačiau, nepaisant visų kliūčių, žmonija tapo tik dar išradingesnė, kol galiausiai sukūrėme internetą – priemonę, kuri leidžia būti protingiems nesinaudojant intelektu.

Jei mūsų smegenys prisitaiko prie naujosios skaitmeninės aplinkos, galbūt turėtume džiaugtis savo neišsenkamomis kūrybinėmis galiomis. O gal iš tiesų atmintį galime nukelti į antrą planą ir sutelkti dėmesį į faktų ir skaičių paiešką, remdamiesi tik trumpalaike atmintimi?

Norint informaciją iš tiesų gerai įsiminti, reikia laiko ir koncentracijos. O šiame momentinių pranešimų ir nenutrūkstamo informacijos srauto pasaulyje karaliauja greitis. Kam įsiminti dešimtis dalykų, kai telefonu vos per kelias sekundes galite sužinoti apie bet ką?

Atsakymas yra tas, kad smegenis būtina lavinti, antraip jos praras gebėjimą tinkamai funkcionuoti. Vis geriau sugebame žongliruoti idėjomis, nors kartu mūsų atmintis negerėja. Atlikus „Google“ poveikio mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad žmonės nesivargina apsikrauti informacija, jei mano, kad ją gali rasti internete. Kaip atskleidė tyrimas, žmonės vis dažniau yra linkę įsiminti, kur informacija saugoma, o ne pačią informaciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių