- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmaniąsias technologijas dažnai gaubia mitai ir neįtikėtini patarimai, kurie buvo paneigti šimtus kartų, tačiau jais tikima iki šiol. Išmanieji telefonai – ne išimtis. Nors jie egzistuoja mažiau nei 20 metų, apie juos jau galima išgirsti daugybę mitų. Ir niekada negali žinoti, iš kur šie mitai atsirado ir ar juose yra bent krislas tiesos. Todėl mobiliųjų telefonų specialistai atrinko 5 populiarius bei vis dar gajus išmaniųjų telefonų mitus, kuriuos paaiškina ir paneigia.
„Kasdien naudojantis išmaniaisiais telefonais nutinka visko: jie įkaista, sušlampa, pradeda lėčiau veikti. Visiems šiems atvejams liaudis žino įvairiausių patarimų, tai tarsi išmaniųjų telefonų folkloras. Tačiau problema ta, kad šie patarimai ar paaiškinimai dažniausiai būna tokie migloti ir nepagrįsti, jog jie tampa panašesnį į mitus, o ne tikrovę“, – sako mobiliųjų telefonų salone dirbantis Gintaras Gruodis ir išskiria bei paneigia 5 populiarius mitus apie išmaniuosius telefonus.
1 mitas: prieš padedant krauti telefoną, jo bateriją reikia iškrauti iki galo
„Prieš daugelį metų telefonai turėdavo kitokias – nikelio baterijas. Jos pasižymėdavo tuo, kad veikdavo ilgiau, jei prieš jas įkraudami, iškraudavome iki galo. Tai senųjų baterijų savybė prarasti savo maksimalią energetinę vertę, kai baterija įkraunama jos pilnai neiškraunant. Kalbant paprasčiau: baterija tarsi prisimena, jei vartotojas pradėjo ją krauti pilnai neiškrovęs, pavyzdžiui, likus 32 proc. ir tai vėliau tampa nauja baterijos išsikrovimo riba. Todėl ji ima veikti vis trumpiau ir trumpiau, kol tampa nebenaudojama. Tačiau naujausi telefonai kuriami su kitokio tipo – ličio jonų – baterijomis, kurios neturi taip vadinamosios „atminties“, – aiškina specialistas.
Pixabay nuotr.
Dėl šios priežasties nėra jokio skirtumo, kada krausime ličio baterijas turinčius išmaniuosius telefonus. Atvirkščiai, teigiama, kad šios baterijos veikia geriau, kai yra nuolat pakraunamos ir jų energijos kiekis yra kiek įmanoma aukštesnis.
2 mitas: kuo daugiau „megapikselių“ – tuo gražesnės nuotraukos
Dar visai neseniai buvo manoma, kad „megapikselių“ skaičius reiškė, jog telefonas daro geresnes nuotraukas. Tačiau, kaip teigia G. Gruodis, „megapikselių“ skaičius telefone nurodo tik viena – kiek didelė gali būti nuotrauka. Bet jei kadras išplaukęs ir neryškus, dydis nebetenka prasmės, nes nuotrauka vis tiek atrodys prastai.
„Daug svarbesni nuotraukų kokybei yra kiti kameros parametrai – sensoriaus ir objektyvo kokybė, vaizdo apdorojimo galimybės ar HDR (aukštas dinaminis diapazonas, leidžiantis detaliai užfiksuoti tamsiausius ir šviesiausius nuotraukos elementus). Jie padeda sukurti ryškesnį, sodresnį ir kokybiškesnį vaizdą. Nuotraukos dydis kokybei gali turėti įtakos tik ta prasme, kad dideles nuotraukas lengviau apkirpti, redaguoti ar mažinti neprarandant kokybės. Tačiau didžioji dalis telefonų jau seniai ištobulinti tiek, kad „išspaudžia“ pakankamai dideles nuotraukas“, – pastebi vyras.
3 mitas: „Bluetooth“ ar „WiFi“ ryšys gali pakenkti lėktuvui
Skrisdami lėktuvu visuomet girdime kvietimą telefonuose įsijungti skrydžio režimą. Kodėl? Atsakymų būna įvairių, tačiau vienas dažnesnių – kad netrukdytume lėktuvo navigacijos ir kitų prietaisų darbui.
Shutterstock nuotr.
„Telefono „Bluetooth“ ar „WiFi“ ryšys yra per silpnas, kad trukdytų lėktuvo ryšio sistemoms. O pastarosios yra pernelyg išmanios, kad nesusitvarkytų su kitų ryšio prietaisų įtaka. Tačiau šiame teiginyje yra dalis tiesos – jei visi lėktuvo keleiviai viso skrydžio metu aktyviai naudotųsi išmaniaisiais telefonais, tai sukurtų nemažą ryšio užterštumą, kas iš tiesų galėtų paveikti prietaisų tikslumą. Tai nebūtų pavojinga ar kritinė situacija, tačiau įtakos lėktuvo prietaisams tai gali turėti“, – įspėja ekspertas.
Įsijungti skrydžio režimą prašoma ir dėl lėktuvuose įmontuotų telefonų, kuriais girdime pranešimus iš piloto kabinos ar įgulos. Pasak specialisto, šalia jų esantys išmanieji įrenginiai su veikiančiu ryšiu gali sukurti tokį garsą, kokį išgirstame šalia kompiuterio kolonėlės padėję išmanųjį telefoną. Tai nekelia pavojaus, bet erzina keleivius ir trukdo įgulos darbui, todėl nuo to bandoma apsisaugoti prašant išsijungti telefonus.
4 mitas: įjungtos, bet nenaudojamos programėlės stipriai sekina jūsų bateriją
Išmanieji telefonai išmaniaisiais vadinami ne tik dėl gerų kamerų ar vis tobulėjančio dirbtinio intelekto. Telefonų sisteminė įranga geba atskirti pirmaeiles ir antraeiles užduotis: „Įrenginys supranta, kas vartotojui šiuo metu svarbu ir kam reikia skirti daugiau resursų. Todėl įjungtos, tačiau neaktyvios programėlės neturi jokios reikšmingos įtakos telefono baterijos energijai“, – sako G. Gruodis.
Scanpix nuotr.
Anot eksperto, fone veikiančias programėles galima peržvelgti ir išjungti, tačiau ženklios įtakos telefono baterijai tai neturės: „Mes netgi eikvojame papildomą telefono baterijos energiją, nes jei norime ir vėl įjungti fone veikusią programėlę, įrenginys turės ne pabudinti ją, bet įjungti iš naujo, taip išnaudodamas dar daugiau energijos“.
5 mitas: telefono krauti per naktį negalima
Anksčiau buvo baiminamasi, kad per naktį kraunama baterija ar krovimo metu naudojamas telefonas gali sugesti, nes baterija patirs per didelę apkrovą.
„Ankstesnių telefonų baterijos nebūdavo tokios išmanios kaip šiuolaikinių. Jos nenustodavo naudoti elektros net jei būdavo pilnai įkrautos. Tai reiškia, kad jos galėjo perkaisti, sugesti, o taip pat sugadinti ir patį įrenginį. Tačiau dabartinės ličio baterijos šios problemos neturi, nes pasiekusios 100 proc. baterijos įkrovimą tiesiog nustoja krautis ir naudoti elektros energiją. Dėl šios priežasties telefoną ramia galva galime palikti krautis nors ir visą naktį“, – ramina ekspertas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...