Quantcast

Žmonių elgesio bruožai, kurie labai trikdo šunis: nesupranta, kodėl juos paliekame

Grįžti į straipsnį

Žinoma, nuo veislės priklauso,

Žinoma, nuo veislės priklauso,  portretas
Mes turėjome tik mišrūnus kiemsargiukus, gyvenusius būdoje ir saugojusius kiemą bei sodą - jų grandinė būdavo prikabinta prie ilgo laido, nutiesto nuo namo iki sandėlio. Tai štai tie šuneliai puikiai atpažindavo gimines, net kai tie apskritai pirmą kartą pas mus apsilankydavo, ir ant jų nelodavo. Skyrė, kuriuos kaimynus ar pažįstamus mes mėgome, kurių vengėme. Atitinkamai juos ir pasitikdavo. Dantistės, kuri ateidavo tėtuko į polikliniką išsivesti (kai mama jį jai apskųsdavo, kad neina dantų plombuoti), jie nekentė. Kadangi didžioji namų, kiemo ir sodo šeimininkė, savininkė ir viršininkė buvo katė, tai ir jos „širdies” siekiantieji katinai irgi atitinkamai būdavo pasitinkami: kai jos mėgstamas draugas ateidavo, jam leisdavo po daržą tartum po savą valdą vaikštinėti - šunelis, kad ir nelaiminga akių išraiška, nelodavo. Tačiau, kai kiti ateidavo, tai jie ir nuo grandinės nutrūkdavo, bet tokiam „jo vietą parodydavo”... Beje, ir katės kačiukus jie globojo, laižė, žaisti jiems padėjo...

augintinis

augintinis portretas
Protingi žmonės to nesvarsto,kaip palikti...o gyvena geroje nuotaikoje su augintiniu ir jį myli,kaip pats save :)Augintiniai nekalti,kad jie paliekami,jie žmogui yra ištikimi bet kada.

Galerijos

Daugiau straipsnių