- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nauja dirbtinė medžiaga mėgdžioja fotosintezę ir gali tapti pigiu, švariu ir tvariu energijos šaltiniu.
Tai vienas iš mokslininkų šventųjų gralių: rasti būdą atkurti natūralų fotosintezės procesą taip, kad šviesą būtų paprasta paversti energija kitiems tikslams, kaip kad tai atlieka augalai. Ir dabar JAV mokslininkai išrado medžiagą, su kuria galima kurti švarią, tvarią energijos gavimo sistemą.
Floridos valstijos universiteto tyrėjai atrado metodą, kaip, naudojant mangano oksidą – dar vadinamą birnezitu – surinkti saulės šviesą ir tada šią energiją panaudoti oksidacijos reakcijai, skaidančiai vandenį (H₂O) į vandenilį (H) ir deguonį (O₂). Oksidacija vyksta ir fotosintezės metu, ir atkartodami šią gamtinio proceso dalį, galėtume paprastai ir praktiškai gauti energiją.
„Teoriškai tai turėtų būti sav palaikantis energijos šaltinis,” sakė Jose L. Mendoza-Cortes, chemijos inžinerijos lektorius. „Gal ateityje užkelsime šią medžiagą ant stogo ir ji, padedama saulės, vers lietaus vandenį energija.”
O geriausia, kad toks mangano oksido naudojimas būtų visiškai anglies neišskiriantis energijos gavybos vandenilio elementais metodas, kuris neturėtų jokių neigiamų pasekmių aplinkai. „Neišskirtumėte anglies dvideginio ar atliekų,” sakė Mendoza-Cortes.
Pagamintas vandenilis gali būti panaudotas kaip kuras ir deginamas deguonyje, – išskirtų tik vanduo ir energija. Dabar vandenilis dažniausiai išgaunamas, naudojant iškastinį kurą, todėl ši naujoji technologija taip džiugina.
Ieškodami medžiagos, kuri galėtų skaidyti vandenį, naudodama Saulės energiją, tyrėjai susidūrė su dviem iššūkiais: surasti medžiagą kuri, veikiama vandens, neirtų, bei kad nebūtų labai brangu pagaminti.
Mendoza-Cortes ir jo komanda rado atsakymą – kuris aprašytas jų straipsnyje The Journal of Physical Chemistry – sukūrė daugiasluoksnę medžiagą iš mangano oksido. Tačiau tik išbandę viensluoksnį variantą jie gavo tai, ko ieškojo. Tada medžiaga šviesą gaudė daug sparčiau.
Kaip tai įmanoma? Pasak tyrėjų, vienas mangano oksido sluoksnis suteikia vadinamąją tiesioginę draustinę zoną, tuo tarpu, kai buvo naudojama daug sluoksnių, susidarydavo netiesioginė draustinė zona. Šviesa įvairias medžiagas veikia skirtingai, bet šviesos energiją efektyviai surenka ir kaupia tik medžiagos, turinčios tiesioginę draustinę zoną.
Tyrėjų sukurta medžiaga įdomi tuo, kad energiją ji efektyviau renka, kai jos tėra vienas sluoksnis – o tai pageidautinas rezultatas bet kokiam realiam panaudojimui, nes vieną sluoksnį pagaminti pigiau ir paprasčiau.
„Būtent todėl šis tiesioginės draudimo zonos medžiagos atradimas toks jaudinamas,“ sakė Mendoza-Cortes. „Ji pigi, efektyvi, ir jos daug nereikia kad būtų galima surinkti pakankamai šviesos energijos kuro gamybai.”
Tai dar tik pati pradžia, tad niekas nė žodžiu neužsimena, kada galima tikėtis tokios medžiagos naudojimui namuose, bet tyrėjai jau įsivaizduojant potencialų panaudojimą, tarkime, privačiuose namuose ant stogo išdėstytus energijos generatorius, tai išties neįtikėtinai jaudinamas atradimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų3
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...