- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį šiaurės Lietuvoje vykusiame „Visų rūšių ralyje 2015” pirmą kartą aptikta Lietuvoje dar nesisvečiavusi drugių rūšis. Klevinė pamenė (Pammene regiana, – lot.) aptikta Renavo dvaro parke, kur gausu platanalapių klevų. Jų sėklomis šis drugys maitinasi. Trečią kartą vykęs „Visų rūšių ralis“ suteikė progą ne tik pasigalynėti gamtos mokslų ekspertams ir entuziastams, tačiau ir prisidėti prie geresnio Lietuvos gamtos ištyrimo.
„Visų rūšių ralis“ – edukacinis gamtos pažinimo renginys, kurio metu gamtos žinovai ir entuziastai susirungia per vieną parą bandydami rasti kuo daugiau augalų, gyvūnų ir kitų gyvų sutvėrimų rūšių. Šis mikrodrugys pastebėtas jau nuaidėjus varžybų finišo gongui, jį randant ir atpažįstant dalyvavo net trijų komandų nariai. Nors į oficialias rūšių stebėjimo suvestines rūšis jau nebepateko, atradėjams suteikė ne mažiau džiaugsmo. Apie naujają rūšį rašoma Lietuvos gamtos fondo pranešime spaudai.
Pirmieji neįprastą mikrodrugį pastebėjo ištikimi renginio dalyviai Asta ir Kęstutis Jarmalavičiai iš Ukmergės rajono, „Visų rūšių ralyje“ atstovavę komandą „Laukiniai“. „Parke apžiūrinėdami ant senų medžių augančias samanas ir kerpes pastebėjome sprindžiuką, kurį vėliau ekspertas padėjo pažinti. Greta jo tupėjo ir šis mikrodrugys. Jis pasirodė įdomus, nes pasidabinęs ryškiai geltonos spalvos juosta“, – atradimo įspūdžiais dalinosi Kęstutis Jarmalavičius, Želvos girininkijos (Ukmergės MU) girininko pavaduotojas.
Pirmas darbas grįžus – interneto platybėse atrasti rūšį
Susidomėję keistu radiniu prie šeimos atskubėjo ir „Visų rūšių ralyje” dalyvavę vabzdžių bei drugių žinovai. Vabzdžių pažinimo entuziastė, viena iš svetainės insects.lt įkūrėjų Eglė Černevičiūtė pasakoja iš smalsumo nuėjusi radinio pasižiūrėti.
„Drugys pasirodė labai simpatiškas, todėl nuskubėjau pasiimti fotoaparato. Sujudimą pastebėjęs Vytautas Uselis priėjo pasižiūrėti, kuo mes susidomėjome, o pamatęs drugį, iškart pastebėjo, kad tai lapsukys (Tortricidae). Vytautas buvo atsivežęs Lietuvos lapsukių sąrašą, iliustruotą nuotraukomis, tad kartu su juo įdėmiai varčiau ir ieškojau panašios rūšies. Šalia buvęs kolega iš komandos „Švilpikai” Giedrius Markevičius davė lupą drugiui iš arčiau apžiūrėti, kad aiškiai matytųsi sparnų rašto elementai. Sąrašą pervertėm kelis kartus ir supratom, kad šio drugio jame nėra. Užplūdo didžiulis jaudulys, smalsumas ir noras kuo greičiau išsiaiškinti, kokia tai rūšis, todėl pirmasis darbas sugrįžus po ralio buvo ne susitvarkyti, o prisėsti prie kompiuterio ir surasti kokia tai rūšis. Galimybė atrasti naują, nematytą rūšį Lietuvoje, yra kažkas nepaprasto, įkvepiančio. Gaila, kad ne aš tą rūšį pastebėjau, tačiau labai džiaugiuosi, kad buvo, kas pastebėjo – tai bus paskata būti atidesnei kitų metų „Visų rūšių ralyje”, – įspūdžiais dalinosi E. Černevičiūtė.
„Visų rūšių ralyje” dalyvavęs drugių žinovas Vytautas Uselis taip pat patvirtino, kad ši mikrodrugių rūšis iki šiol Lietuvoje nebuvo aptikta, vertinta kaip ieškotina – mat gyvena kaimyninėse šalyse. Jis pasakoja, kad lapsukių šeimai priskiriama klevinė pamenė Vidurio Europoje aptinkama ant platanalapio klevo, kurio gausu senų parkų želdiniuose, taip pat ir Renavo dvaro parke.
Peržiūrėjęs lapsukių sąrašą su iliustracijomis V. Uselis įsitikino, kad šio drugio jame nėra – tad Lietuvoje anksčiau jis rastas nebuvo. Drugio rūšis paaiškėjo išanalizavus specialiuose vadovuose ir internete rastas iliustracijas. „Daugelis mikrodrugių rūšių yra labai sunkiai atskiriamos viena nuo kitos – reikia per mikroskopą tyrinėti atskiras kūno dalis, o ši rūšis lengvai atpažįstama pagal charakteringus požymius: viršutinis sparnas rusvai juodas, apatiniame pakraštyje yra didelė geltona dėmė”, – pasakoja V. Uselis, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologas.
Šis drugys gyvena ant klevų, laikosi medžių lajų lygyje, todėl jį sunku pastebėti, bet galbūt būtent vėjuotas ir šaltas oras, ralyje sutrukdęs stebėti įprastas drugių rūšis, padėjo aptikti šį radinį - mat vėjas nubloškė šį drugį žemyn. V. Uselis pasakoja, kad šie mikrodrugiai skraidydami medžių lajose sudeda kiaušinėlius ant nužydejusių klevų. Išsiritę vikšreliai maitinasi klevų sėklomis, ypač mėgsta platanalapį klevą, kuris Lietuvoje natūraliai neauga, aptinkamas tik įveistuose želdiniuose. Kai vikšrai užauga, jie nusileidžia ant medžio kamieno ir žievės plyšiuose peržiemoja. Pavasarį vikšras virsta leliuke, o gegužės mėnesį iš jo išsirita drugelis – tas pats, kuris taip nudžiugino „Visų rūšių ralio” dalyvius.
Šiemet trečią kartą vykęs „Visų rūšių ralis” į Renavo dvaro apylinkes sutraukė daugiau nei pusšimtį gamtos mokslų žinovų ir entuziastų, dėl geriausio rūšių žinovo titulo susirungė 11 komandų. Vertingų žinių ne tik sau, bet ir Lietuvos gamtą tiriantiems mokslininkams renginio dalyviai pateikia nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais Margupio botaniniame draustinyje vykusio „Visų rūšių ralio” metu užfiksuota nauja kalninės cikados (Cicadetta montana) radavietė, iki šiol šis vabzdys Lietuvoje buvo aptiktas vos keletoje vietų. Kartu su gamtos pažinimo entuziastais renginį organizuoja Lietuvos gamtos fondas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kovotojai su klimato kaita žada sukilimą25
Jie plikomis rankomis prisiklijuoja prie asfalto, paralyžiuoja eismą milijoniniuose miestuose, rizikuoja svetimomis gyvybėmis. Šiandien jie reikalauja kovoti su klimato kaita, rytoj žada sukilti prieš turtinguosius. Kas toji „Paskutin...
-
Kaip saugiai vežti vaikus ir gyvūnus?3
Suaugusiam žmogui saugumas kelionės metu įprastai reiškia tai, kad automobilyje įrengtos oro pagalvės, o keleivis segi saugos diržą. Tuo tarpu, mažamečio vaiko ar gyvūno saugumo užtikrinimui tenka imtis papildomų priemonių. Kitu atveju &nda...
-
VDU Botanikos sode Kaune pražydo šimtai įvairiaspalvių rododendrų1
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prasidėjo gausiausios čia auginamos dendrologinės kolekcijos – rododendrų – didysis žydėjimas. ...
-
Kuršių mariose mažėjant ištirpusio deguonies koncentracijai gali pradėti dusti žuvys2
Šią savaitę Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, jog ištirpusio deguonies koncentracija Marių vandenyje pradėjo mažėti, o tai kelia pavojų žuvims. ...
-
Pelėdos – jautrios aplinkos pokyčiams2
Biologinės įvairovės dieną aplinkosaugininkai supažindina su pelėdų situacija Lietuvoje. Šių paukščių rūšys yra labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyvenamąja aplinka, bet visos jos – jautrios trikdymui ir aplinkos p...
-
Pajūryje užfiksavo Lietuvoje retai pastebimą reiškinį11
Internautai užfiksavo įdomų ir retai Lietuvoje pastebimą reiškinį – fata morgana. ...
-
S. Gentvilas Sosnovskio barščius siūlo naikinti įtraukiant savivaldą ir gyventojus15
Aplinkos ministras ragina savivaldą labiau prisidėti naikinant sveikatai pavojingus Sosnovskio barščius. Simonas Gentvilas taip pat sako, kad šalyje sparčiai plintantį invazinį augalą galima naikinti per talkas, be didelio finansavimo. ...
-
Prisidėkite: Lietuvoje – upių ir pakrančių švarinimo akcija11
Trečiadienį Lietuvoje prasideda upių ir jų pakrančių švarinimo akcija „River Cleanup Lietuva“. ...
-
Druskininkai: į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti2
Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti, antradienį skelbia Druskininkų savivaldybė. ...
-
Lietuvos upių turtai – dideli, bet nebranginami3
Bėgant metams Lietuvoje žmogaus santykis su upėmis labai pasikeitė. Kadaise upės buvo gerbiamos ir net dievinamos, o vėliau naudotos ūkio veiklai, siekiant išspausti kuo daugiau naudos. Taip įvairiuose šalies kampeliuose atsirado kone 1,5...