- Evaldas Šemiotas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
-
Ventės rage žiemos ramybe mėgaujasi ir jūriniai ereliai
Ventės ragas – vienas judriausių paukščių migracijos taškų ne tik Lietuvoje, bet ir gerokai platesniame regione.
Ši itin svarbi ornitologams vieta, ypač intensyviai verdanti gyvenimu rudenį, šiuo metu kvėpuoja žvarbiu kuršmarių oru ir vasario ramybe.
Traukia švyturys ir gaudyklės
Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje, vadinamo Ventės ragu, ilgis – 5,5 km. Iškyšulio plotis siekia iki 2,2 km. Viduramžiais kryžiuočiai čia buvo pastatę pilį ir bažnyčią, kurias laikui bėgant sugriovė marių bangos.
Sovietmečiu Ventės rago smaigalys buvo rekonstruotas. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti akmenimis. Pastatytas 250 metrų ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas. Tokia rekonstrukcija buvo sustabdytas pusiasalio nykimo procesas.
Nuo 1863 metų čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių. 11 metrų aukščio technikos paminklo pagrindinis darbas dabar ne nurodyti kelią žvejams, bet traukti lankytojus.
Visas gyvenimas pusiasalyje sukasi aplink keliuose pastatuose įsikūrusią ornitologinę stotį. Nedidukas švyturys ir didžiulės ornitologų naudojamos paukščių gaudyklės – pagrindiniai objektai, dominantys atvykstančiuosius.
Žiemą ramu
Eilinę vasario pradžios dieną besiartinant link raudonų plytų pastatų komplekso, tylą pertraukia kažkieno pokalbis – trys vyrai parslysčioja Kuršių marių ledu, parsinešdami kažkokį nedidelį plūdurą.
Jau prie pat ornitologinės stoties pastato pasirodo ir daugiau Ventės rago lankytojų. Jauna šeima su vaikais ir draugų pora nusileidžia sraigtu suktais nediduko švyturio laiptais. Netrukus dvi merginos, nešinos fotoaparatu, jais jau skuba į viršuje esantį balkonėlį, kad galėtų atsinaujinti savo nuotraukas socialinių tinklų paskyrose.
Apačioje vaikinas su mergina žengia apledėjusiu molu. Norisi iš arčiau pažvelgti į iš ledo glėbio niekaip neištrūkstančias marias. Kažkas atkeliavo pasivaikščioti su šuneliu... Nors žmonių žiemai sustingusiame Ventės rage netrūksta net eilinę savaitės dieną, nedidukas pusiasalis vasario pradžioje – puiki vieta mėgstantiems ramius pasivaikščiojimus.
21 erelio sąskrydis
„Savaitgalį žmonių padaugėja, tačiau didelio šurmulio nebūna, – sako čia sutiktas Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, ir netrukus priduria, kad net šiuo metu masiškesni būna laukinių paukščių apsilankymai. Prieš keletą dienų čia ant ledo buvo susirinkęs 21 jūrinis erelis.
Vyras pažvelgia per žiūronus į Kuršių marių tolį. „Štai ir dabar vienas tupi arčiau, o tolėliau galima dar du įžiūrėti“, – nudžiunga ornitologas, galėdamas parodyti didingąjį plėšrūną atvykėliams iš miesto.
Ramiai nutūpęs ant ledo ir kažką atidžiai stebintis erelis, net priartintas per objektyvą, pirmąsyk jį matančiam miesčioniui atrodo it koks keistoje situacijoje atsidūręs kalakutas. Artinantis link jo molu, taurusis paukštis ilgai tarsi nekreipia dėmesio. Tačiau vietiniai paukščių specialistai perspėja – prisiartinti nepavyks – jūrinis erelis mato žmogų iš kelių kilometrų.
Laikosi saugaus atstumo
Vieną akimirką, kai smalsuolis su fotoaparatu kerta paukščio nustatytą saugumo liniją, erelis pademonstruoja visą savo grožį ir didingai pamojęs sparnais perskrenda į kitą vietą. Vėl nutūpia ir rymo.
Po kiek laiko greta nusileidžia dar vienas toks pats skrajūnas. Gentainiai kažką pasikalba ir dabar jau dviese stebi ledą bei jo properšą, kuri, pasak ornitologijos stoties darbuotojų, netoli Ventės molo šiemet atsirado tik prieš keletą dienų.
Atsivėrusiuose vandens plotuose reikalus tvarkosi būrelis mažesnių paukščių, iš toli panašių į antis. Mažiausių plunksnuočių, kurių gausu Ventės rage paukščių migracijos laikotarpiais, šiuo metu nesimato.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...