- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Ar jau pražydo bijūnai?“ – tai klausimas, į kurį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo darbuotojams pastarąjį mėnesį teko atsakinėti dažniausiai. Puošnių žiedų išsiilgusiems lankytojams turime puikią žinią: taip, didysis bijūnų žydėjimas jau prasidėjo!
Dar puikiau tai, kad šiemet bijūnai išaugo tiek skaičiumi, tiek vešlumu: kolekciją papildė net 150 naujų kolekcinių numerių (rūšių ir veislių), o dėl vėlyvo, bet palankaus pavasario ir tinkamos agrotechnikos bijūnai labai suvešėjo.
Šiemet Botanikos sodo bijūnų kolekcija buvo papildyta 150 naujų kolekcinių numerių.
„Iš šių naujokų įrengėme naują įvairiaspalvių bijūnų ekspoziciją, kuri žydės geltonais, koraliniais žiedais. Tiesa, jų dar teks palaukti, nes augalai šiemet šviežiai pasodinti. Dar viena nauja ekspozicija sukurta sukomponavus bijūnus su rožėmis – tokiu būdu siekiame ekspozicijose pademonstruoti augalų pritaikymo želdynuose idėjas“, – pasakoja VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
Vestuvėse, krikštynose, įvairiuose renginiuose didingi bijūnų žiedai jau kuris laikas yra tapę madinga puošmena.
Šiuo metu sode masiškai skleidžiasi žoliniai ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė pastebi, kad dėl vėsaus ir lietingo pavasario bijūnai pradėjo žydėti vėliau: „2019 metais į naujas ekspozicijas perkelti bijūnai šiemet gerokai nustebino ypatingu vešlumu ir aukščiu. Matyt, jiems patiko puikiai pritaikyta agrotechnika ir lietingas pavasaris bei po jo plūstelėjusi šiluma. Ir nors veislės, kurios paprastai žydėdavo jau gegužės pirmoje pusėje, šiemet žiedus skleidžia tik birželio pradžioje, bet tokio gausaus žydėjimo iš tiesų buvo verta laukti“.
Sode tęsiama selekcinio darbo tradicija
Iš viso sode eksponuojama apie pusė tūkstančio bijūnų rūšių ir veislių. Galima išvysti ne tik naujausias modernias, neįprastomis spalvomis bei formomis akį traukiančias veisles, bet ir itin senus bijūnus – pavyzdžiui, Prancūzijoje sukurtus Laura Dessert (1913 m.), Albâtre (1885 m.), Duchesse de Nemours (1840 m.).
VDU Botanikos sodo nuotr.
Kadangi vienas iš VDU Botanikos sodo tikslų – lietuviškų augalų veislių išsaugojimas, net pusė reprezentatyvios salos ploto skirta Lietuvos selekcininkų išvestoms veislėms, kurių dalis yra saugomos, priskirtos Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI). Lankytojai gali pasigrožėti net dvidešimt penkiomis Jono Tarvydo ir Emilijos Tarvydienės, šešiomis – kolekcininko, selekcininko Kęstučio Vyšniausko bei devyniolika – Onos Skeivienės išvestų veislių.
Mokslininkė daktarė Ona Skeivienė, pati dirbusi Botanikos sode Kaune, visą gyvenimą paskyrė bijūnų kolekcionavimui ir selekcijai. Vėliausiai žydi jos sukurta veislė „Profesorius Grybauskas“, kurios žiedai vertinami floristų, nes puikiai tinka tiek puokštėms, tiek džiovinimui. Ankstyviausiai žydintis – „Maironis“: ši veislė kiek lepesnė, mažiau atspari grybinėms ligoms.
„Mano galva, dr. Ona Skeivienė laikytina viena garsiausių gėlininkių Lietuvoje, palikusi gilų įspaudą mūsų gėlininkystės selekcijos istorijoje, pradėjusi dirbti Botanikos sode dar A. Regelio laikais ir išlaikiusi aukštą profesinę kartelę visą gyvenimą“, – pastebi dr. Arūnas Balsevičius.
Selekcinis darbas VDU Botanikos sode tęsiamas ir toliau: saloje galima pamatyti augančius atrinktus perspektyviausius sėjinukus, kol kas pažymėtus tik numeriais. Pavadinimai jiems bus suteikti veislių registracijos metu. Iš viso šiuo metu jų yra atrinktos kelios dešimtys.
VDU Botanikos sodo nuotr.
„Nereikėtų pamiršti, kad apskritai bijūnas yra brangi gėlė – juk jį užauginti iš sėjinuko gali užtrukti ir dešimtmetį, o dauginti kerus taip pat galima tik kas ketvertą penketą metų. Todėl nenuostabu, kad retas, ypatingas naujos veislės bijūnas gali kainuoti ir kelis šimtus eurų. O susirinkti privačią, vertingą bijūnų kolekciją būtų išties brangus malonumas. Tarpsekcijiniais hibridais praturtinta VDU Botanikos sodo bijūnų kolekcija jau gali būti vadinama nacionaline – tiek pagal jos turimų kolekcinių numerių dydį, tiek pagal įvairovę ir apimtį“, – tvirtina dr. A. Balsevičius.
Atgimimą patirianti gėlė
Pastaraisiais metais bijūnai patiria tikrą renesansą ir vis labiau populiarėja tiek kaip šventes papuošianti skinta gėlė, tiek kaip išraiškingas gėlynų augalas.
„Ar bijūnas yra senovinė gėlė? Sakyčiau, kad tai Lietuvoje mėgstama, nuo seno auginama, o pastaruoju metu patirianti tikrą atgimimą gėlė. Juolab kad auginti šį augalą išties lengva – jis nei labai lepus, nei itin reiklus, vienoje vietoje gali augti 15–20 metų. Vestuvėse, krikštynose, įvairiuose renginiuose didingi bijūnų žiedai jau kuris laikas yra tapę madinga puošmena“, – sako Ž. Baškienė.
Įprastai bijūnai žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. Vienos veislės žydėjimas dažniausiai trunka 5–7 dienas. Viena populiariausių veislių, skirtų skynimui, yra „Sarah Bernhardt“. Žiedus skinančius bijūnų augintojus Ž. Baškienė perspėja pernelyg augalo neapskabyti: skindami daug žiedų ilgais žiedstiebiais, sumažinsite lapų masę, augalas nusilps ir kitąmet gali prasčiau augti ir menkai žydėti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas2
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...