- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.
Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių.
Daugiausia rūpesčių kelia kovai, kurie kovo mėnesį sugrįžta į savo kolonijas parkuose, skverų ar kapinių medžiuose. Kadangi varniniai paukščiai kelia triukšmą, „tikrina“ sąvartynus, netvarkingas vietas, mėto šiukšles ir teršia aplinką, tai piktina miesto gyventojus.
Kovoti su pilkosiomis varnomis ir kovais galima ardant jų lizdus, garsiniais atbaidymo būdais ar medžiojant. Tačiau savivaldybė negali savavališkai imtis šių paukščių gausos reguliavimo priemonių. Ji turi pateikti motyvuotą prašymą regiono aplinkos apsaugos departamentui ir gauti leidimą.
Lietuvoje – septynios rūšys
Iš varninių šeimai priklausančių 105 rūšių Lietuvoje gyvena septynios. Tai kėkštas, šarka, riešutinė, kuosa, kovas, pilkoji varna ir kranklys. Iš jų leidžiama medžioti tik kovus ir pilkąsias varnas.
Pilkąsias varnas ir kovus Lietuvoje leidžiama medžioti tik nustatytu laiku – nuo liepos 1 d. iki kovo 1-osios. Tinkamiausias būdas po kovo 1 d. – baidyti paukščius iš kolonijų ir versti juos įsikurti miesto pakraščiuose. Pastaraisiais metais bene sėkmingiausiai kovoti su varniniais paukščiais sekėsi Panevėžio m. savivaldybei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...