- Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet pavasarį po automobilių ratais žūsta tūkstančiai varliagyvių. Žemaitijos nacionalinis parkas į nerštavietes migruojančius varliukus apsaugo pakelėse pastatytais atitvarais.
Lietuvoje gyvena 14 rūšių varliagyvių, kurie peržiemoję gilesniuose vandens telkiniuose, pavasarį keliauja į nerštavietes.
Ir nors įveikti, pavyzdžiui, aštuonių metrų pločio kelią, pasak gamtininkų, varliukui užtenka 7-8 sekundžių, kasmet jų tūkstančiai žūsta po automobilių ratais. Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai sako kasdien intensyviausiuose varliagyvių migracijos takuose surinkdavę iki trijų šimtų žuvusių varlių. Ir tik pradėjus pakelėse statyti specialius laikinus atitvarus, žūstančiųjų skaičius gerokai sumažėjo.
„Polietileno juostos įkaltos kelkraščio zonoje ir kas 40-50 metrų įkasti kibirai yra lyg rinktuvai į kuriuos šitie varliukai sušoka. Du kartus per dieną – anksti ryte ir vakare – mes patikrinam kibirus ir pernešam varliukus į kitą kelio pusę arba paleidžiam atokesnėse, patogesnėse jiems, nerštavietėse“, – sakė Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialistas Saulius Sidabras.
Šiemet varliagyvių migracija į nerštavietes prasidėjo kovo viduryje, tačiau gamtininkai laukia dar vieno jų protrūkio ir ragina vairuotojus būti atidesnius.
„Migraciniai koridoriai yra prie upių, prie ežerų. Raginame vairuotojus, važiuojančius netoli vandens telkinių, sumažinti greitį ir būti budresniais, tuomet pavyktų išsaugoti ir vieną kitą varliagyvį“, – kalbėjo Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis
Intensyviausia varliagyvių migracija, pasak gamtininkų, vyksta naktį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...