Ūkininkai stveriasi už galvos: stumbrai daro tūkstantinius nuostolius

Laukinius gyvūnus užfiksavęs ūkininkas pasakoja, kad rytą atvažiavęs į savo rapsų lauką pamatė gyvulius, kurie ėdė pasėlius. Tai buvo kelios dešimtys didelių ir mažų stumbrų.

Kitame lauke specialistas parodė, kas lieka iš laukų, per kuriuos perbėga stumbrai.

„Matome, kur cukrinių runkelių lauko pradžia ir tik įėjus pastebimas padarytas nuostolis. Stumbrai nugraužia augalų viršų ir palieka sutryptą lauką“, – pasakojo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistas Rytas Papšys.

Ūkininkai teigia, kad per šešerius metus Lietuvoje stumbrų padaugėjo beveik trigubai. Jų dabar yra apie 300. Daugiausiai šių gyvūnų galima rasti Kėdainių ir Panevėžio rajone.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ir suvalgo, ir ištrypia. Įsivaizduokit, juk jie sveria nuo 300 iki 700 kg. Rudenį, kai žemė minkšta nuo liūčių, jie eina per lauką: 80, 150, 200 stumbrų. Lieka juoda žemė“, – skundėsi ūkininkas Jonas Talmantas.

Stumbrų padaryta žala ūkininkams skaičiuojama dešimtimis tūkstančių.

„50 hektarų plote, kur augo rapsai, padaryta žalos už 80 tūkst. eurų. Įsivaizduokit, jei Lietuvos žmonės sužinotų, kad vien per stumbrus valstybė sumoka už tokią žalą“, – svarstė J. Talmantas.

Žmonių nebijo

Ūkininkai pyksta, kad valdžia žada veiksmus, tačiau nieko konkrečiai nedaro, jog išgelbėtų laukus.

Ir suvalgo, ir ištrypia. Įsivaizduokit, juk jie sveria nuo 300 iki 700 kg.

„Nesistengia jų kontroliuoti. Laisvėj yra patinų, patelių. Niekas nereguliuoja populiacijos“, – pyko J. Talmantas.

Tačiau kontrolė reikštų drastiškus veiksmus. Šiuo metu stumbrų medžioti negalima, nes jie įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.

Prieš trejus metus stumbrai gaudyti specialiomis gaudyklėmis miškuose, o pagauti išvežami į laukus. Bėda ta, kad gaudykles naudoti galima tik žiemą.

„Mes negalime vasarą vežti stumbrų dėl temperatūrinio šoko. Šią vasarą buvo 33 laipsniai karščio, pagavus stumbrą negalima jo dėti į transportavimo dėžę. Tai prilygtų jo nužudymui“, – aiškino medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.

Ūkininkai pastebi, kad šie gyvūnai darosi drąsesni.

„Mato, kad einu link bandos, nebebijo manęs. Sustoja ratuku, pasiruošia gintis ir žiūri“, – dalijosi ūkininkas Virginijus Navickas.

Specialistai ramina, esą stumbrai žmonėms nepavojingi.

„Jie nepuola žmogaus ir nėra pavojingi. Nebent tada, kai bėga per kelią tam tikrose vietose. Gali įvykti avarijos ir kelios jau įvyko“, – teigė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Sprendimų imsis

Žemės ūkio ministrui ši problema – žinoma.

„Nematant perspektyvos ūkininkauti, žemės ūkio ateities nebelieka. Visos pusės tai supranta. Norėtųsi greitų sprendimų iš Aplinkos ministerijos ir išspręsti šią problemą“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak aplinkosaugos atstovo efektyviausias būdas kontroliuoti stumbrus būtų ginti juos į kitas teritorijas.

„Vienas iš variantų – tiesiog išginti. Visų bandų pagrindinės patelės turi antkaklius ir pagal GPS sistemos duomenis matome, kad stumbrus galima ginti į pietų pusę. Galbūt tuo ir užsiimsim“, – svarstė M. Čepulis.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet žemės ūkio pasėliams padaryta žala atlyginta 27 asmenims. Išmokų suma siekia virš 122 tūkst. eurų.