Elgiasi kaip šuniukai

Kai kartu su kauniete Vaida Dosiniene užsukome į jos butą, ji pasiūlė neskubėti su ja į virtuvę, o stebėti iš koridoriaus, kaip jos šeimos augintinės – dekoratyvinės žiurkės – pasitinka šeimininkę. Tas jų susitikimas, stebimas iš tarpdurio, buvo labai džiugus, šiltas – trys skirtingų spalvų kailiukų gyvūnėliai, atsistoję ant užpakalinių kojyčių, prilipo prie metalinio voljero tinklo ir, atrodo, siekė pabendrauti su sugrįžusia namo šeimininke. Kur virtuvėje ėjo Vaida, ta kryptimi judėjo ir ilgauodegių, stovinčių ant užpakalinių galūnių, trijulė. Sulaukusios akimirkos, kai Vaida priglaudė ranką prie voljero, pilkos spalvos žiurkė Lariska ją lyžtelėjo.

"Jos kaip šuniukai – sekioja paskui, siekia bendrauti su žmogumi, laižo rankas. Tuo ypač pasižymi drąsioji Lariska. Kitos dvi, Rudė ir Zosė, yra gan baikščios ir ne tokios aktyvios. Kiekviena iš žiurkių yra individas, – tvirtino Vaida. – Pavyzdžiui, aktyvioji Lariska yra nenuilstanti visų buto kampelių tyrinėtoja ar menkiausio šeimos susibūrimo dalyvė, o beveik balta Rudė ir margoji Zosė – tylenės, galinčios ramiai tūnoti mano sterblėje, vyro megztinio rankovėje ar ant jo peties ir iš ten stebėti, kas vyksta aplinkui."

Jos kaip šuniukai – sekioja paskui, siekia bendrauti su žmogumi, laižo rankas.

Anot šių dekoratyvinių gyvūnėlių šeimininkės, tai jau trečia jų trijulė namuose. Pirmieji gyvūnėliai čia atsirado sūnaus Manto iniciatyva, o ir šeimos galva tam pritarė – šių padarėlių nereikia vedžioti, jie labai švarūs, netriukšmingi, retai susipeša. Be to, galima drąsiai išvažiuoti savaitgaliui, paliekant gyvūnėliams pakankamai maisto ir vandens arba vežantis žiurkes drauge kilnojamame voljere. Beje, pirmieji buvo patinėliai, bet jie ne tokie švelnūs kaip patelės, todėl po jų Dosinai įsigijo kelias pateles.

Ligos ir mityba

Pasak Vaidos, liūdna, kad šie jaukūs, supratingi padarėliai gyvena trumpai – vos dvejus trejus metus. Jų gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo gyvenimo sąlygų, maisto, bet ir nuo ligų. Dažniausia per ankstyvos netekties priežastis – augliai. Vaida pataria nedelsti kreiptis į veterinarijos gydytoją vos apčiuopus kažką panašaus į auglį, nes kitu atveju gali būti per vėlu.

Laimučio Brundzos nuotr.

"Mūsiškės augintinės minta natūraliu, o ne specialiu maistu. Jos ypač vertina paprikų vaisiaus viduje esančias sėklas. Ir šiaip labai mėgsta visokias sėklas. Noriai kramto supjaustytus brokolių kotus, paprikų minkštimą, pomidorus, lietuviškus ir egzotinius vaisius. Nemėgsta morkų, bet noriai šveičia pieniškas dešreles, nors ne visų gamintojų. Yra dešrelių, į kurias šie gyvūnėliai net nežiūri… Įdomu tai, kad šios žiurkės, vaišinamos smulkiai supjaustytu maistu, šveičia jį čia pat, iš indelio, o, pavyzdžiui, nesmulkintus riešutus tempia į namelį ir paskui viena iš kitos vagia. Beje, jos visai nevertina sveikuolių duonos su grūdais – mieliau graužia batono galus. Žodžiu, išrankios panelės. Kodėl panelės? Todėl, kad jos dar jaunos – vos pusmečio amžiaus", – šyptelėjo pašnekovė.

Augintinės pomėgis

Lariska ne tik judri, šmirinėjanti po visą butą – gyvūnėlis mėgsta, kaip ir dera, graužti, todėl negalima nuo jos nuleisti akių. Ypač tada, kai ji užšoka ant sofos. Mat jau yra pragraužusi joje skylę. Dabar ta skylė pridengta pagalvėle, tačiau Lariskai tai nėra kliūtis. Ši maža padauža turi savotišką polinkį į gėlininkystę – gali šmurkštelėti į vazoną su augančiomis gėlėmis ir smalsaudama iškapstyti dalį žemių ant grindų.

Jos visai nevertina sveikuolių duonos su grūdais – mieliau graužia batono galus. Žodžiu, išrankios panelės.

Jos meile gėlėms dar galima abejoti, o knygoms – tikrai ne. Lariska – tikra knygų žiurkė, nepraleidžianti progos įsitaisyti tarp knygų. Dažniausiai ji nurimsta prigludusi prie Arturo Schopenhauerio "Gyvenimo ir išminties aforizmai". Gal jai patinka ir tinka šio mąstytojo filosofija: nemėgstantis vienatvės, nemėgsta ir laisvės, nes laisvas esi tik būdamas vienas, – pusiau juokais, pusiau rimtai analizavo Lariskos filosofinę pakraipą Vaida.

Pačios sprendžia konfliktus

Augintinės kartais susipeša gyvendamos viename voljere ir viename namelyje. Apie kilusį konfliktą jos praneša cypimu. Į tai nereikia reaguoti, nebent muštynių metu pasirodytų kraujo… Šiaip jos pačios išsprendžia kylančius konfliktus.

"Na, Zosiuk, Rude, pasirodykite, kokios jūs protingos, gražios, – kalbėjo Vaida, krebždendama nagu voljero tinklą. Zosiukė pirmoji atsargiai iškišo galvytę iš namelio. Netrukus savo smalsų snukutį parodė ir Rudė – šios dvi nedrąsios žiurkės tarsi klausė: "Ką pasiūlysi, šeimininke?" Mat šie gyvūnėliai įpratę, kad po krebždesio jie bus kažkuo pavaišinti arba pakviesti pasiausti po butą. Šį kartą šeimininkė pavaišino Zosytę ir Rudę riešutais. Mat nenorėjo, kad šie du gyvūnėliai jaustųsi ne tokie įdomūs kaip Lariska, kuriai svečiai skyrė daug daugiau dėmesio nei kukliosioms Rudei ir Zosytei.