- Lukas Kodis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio 24d. – Šv. Baltramiejaus, gandrų išskridimo diena. Derlius jau beveik nuimtas, dienos trumpėja, o išskrendantys gandrai primena apie artėjantį rudenį. Lietuva – viena tankiausiai gandrų apgyvendinta valstybė. Busilas, starkus, gužutis, garnys – tokius skirtingus pavadinimus šiems paukščiams suteikė skirtingomis tarmėmis kalbantys lietuviai.
Prieš išskrisdami gandrai būriuojasi, bando jėgas ir ruošiasi kelionei. Tėvai neša jaunikliams maistą, kad jie prieš kelionę sustiprėtų. Šiomis dienomis dažnai matome juos laukuose.
Apie gandrus kalbamės su žymiu Lietuvos gamtos fotografu, ornitologu Mariumi Čepuliu ir teiraujamės, ar tikrai gandrai Lietuvą palieka būtent šią dieną.
Atostogas jie praleidžia atskirai, tam, kad pailsėtų vienas nuo kito, nors vėliau visą laiką gyvena kartu.
„Kažkada seniau gal taip ir būdavo. Dabar pirmieji gandrai išskrenda jau rugpjūčio pradžioje, didžioji dalis gandrų išskrido šią savaitę, kai tik buvo palankus oras. Gandrai skrenda ne pagal dieną, o tada, kai yra geras oras, t. y. kada atšyla, yra šiltos srovės, kurios juos iškelia į viršų, jiems reikia mažiau energijos, tada aukštai sklandydami jie pasigauna pakeleivingus vėjus ir juos nuneša ten, kur jiems reikia. Prie konkrečios dienos jie nėra prisirišę“, – sako M. Čepulis.
L. Kodžio nuotr.
Gandrai keliauja net iki pietų Afrikos. Dauguma gandrų keliauja iki Užsacharės – centrinės Afrikos. Ornitologas pasakoja, kad gandrai keliauja grupėmis. Pirmiausia iškeliauja jaunikliai ir dalis suaugusiųjų.
Vėliau kiti suaugusieji keliauja didelėmis grupėmis, žiemoja nebūtinai poromis, žinomi atvejai, kai, pavyzdžiui, vienas poros narys buvo Centrinėje Afrikoje, o kitas atostogavo Pietų Afrikoje.
„Atostogas jie praleidžia atskirai, tam, kad pailsėtų vienas nuo kito, nors vėliau visą laiką gyvena kartu“, – šypsosi ornitologas.
Populiacijai kyla grėsmė
Turime daugybę nykstančių rūšių. Tačiau šiuo metu baltųjų gandrų populiacijos būklė yra stabili. Šiuo metu peri apie 13 tūkst. porų, ateityje gali kilti grėsmių. Ornitologas teigia, kad elektros stulpai kažkada bus naikinami – didžioji dalis gandralizdžių yra būtent ant elektros stulpų. Kur tuomet gandrai suks lizdus – nėra aišku.
Jeigu gandras vėluoja išskristi, čia yra gandro problema.
Dažnai žmonės susirūpina, jei mato vėluojantį išskristi gandrą, siūlo jam maisto ir stengiasi visaip jam pagelbėti. Klausiame, ar paukščiams iš tiesų reikalinga tokia žmogaus pagalba.
„Jeigu gandras vėluoja išskristi, čia yra gandro problema. Reikėtų iš viso nekreipti dėmesio į tokius dalykus. Nei jų gaudyti ar saugoti, o leisti žiemoti. Gandras nutarė pasilikti, tai yra jo asmeninė problema. Išgyvens, tai išgyvens, neišgyvens, tai neišgyvens“, – sako ornitologas.
Baltasis gandras turi ir juodąjį giminaitį – juodąjį gandrą. Tai daug rečiau matomas paukštis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai daug rečiau matomas paukštis, vengiantis žmogaus kaimynystės.
L. Kodžio nuotr.
„Juodasis ir baltasis gandrai panašūs nebent išvaizda, sudėjimu, tuo, kad jie giminaičiai, bet iš principo tai skirtingos rūšys. Juodasis gyvena tankiuose miškuose, minta daugiausia vandens gyviais, t.y. žuvimis ir varliagyviais, baltasis daugiau vaikšto po pievas ir renka viską ką ten pagauna. Žiemoja panašiai, Afrikoje, tik baltieji gandrai skrenda per rytinį Viduržemio jūros pakraštį, o juodieji gali skristi tiesiai per Viduržemio jūrą. Be to, juodieji gandrai nesudaro tokių didelių būrių“, – aiškina M. Čepulis.
Viskas mūsų rankose
Pasak ornitologo, juodojo gandro populiacijai stabilizuoti keliami dirbtiniai lizdai. Tai retas gandras, nyksta dėl to, kad yra kertami miškai. Tai – miškų paukštis. Jam svarbiausia yra ramybė ir kad būtų kur perėti. Jei nekirsime miškų, išsaugosime esamas lizdavietes, kelsime iškritusius lizdus, šį gandrą išsaugosime. Žinoma, jei saugosime aplinką, nenyks varliagyviai ir žuvys, nebus užterštos ar sausinamos upės, miško upeliai, gandras turėtų išlikti.
Nors dauguma gandrų jau paliko Lietuvą, juos dar kurį laiką matysime, kol visi pakils kelionei. Tikėsimės, kad jie sėkmingai įveiks ilgus kilometrus ir lauksime jų grįžtant pavasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai7
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...