Šuo iš prieglaudos: dalykai, kuriuos privalote žinoti

Naudingais patarimais, ką privalu žinoti kiekvienam prieš priglaudžiant beglobį keturkojį, gyvūnų prieglaudų atstovės pasidalijo apie gyvūnų gerovę kalbančioje ir realių pokyčių siekiančioje „Laisvės TV“ laidoje „Gyvūnų ministerija“. 

„Įsišuninimo“ procedūra

Mitas, kad gyvūnų prieglauda siekia kuo greičiau atsikratyti savo gyventojų. Jos siekia keturkojus atiduoti į mylinčius namus, todėl kiekvienas, norintis priglausti gyvūną, yra patikrinamas personalo. 

VšĮ „DogSpotas“ vadovė Indrė Pileckienė laidoje „Gyvūnų ministerija“ pasakoja, kad, prieš atiduodant gyvūną į naujus namus, organizacijos savanoriai-globėjai keturkojį tam paruošia. Tik po šuns socializacijos jam ieškomi šeimininkai. Kiekvienas, norintis priglausti gyvūną, turi užpildyti anketą. Tuomet vyksta pokalbis, po kurio nusprendžiama, ar kandidatas yra tinkamas auginti prieglaudos gyventoją. 

Panašia praktika vadovaujasi ir VšĮ „Lesė“. „Potencialus šeimininkas visų pirma praeina atranką telefonu, tuomet susitinkame. Kitas itin svarbus žingsnis – gyvūno lankymas, laiko leidimas su juo prieglaudoje. Taip užmezgamas abipusis ryšys ir pasikeitimai parsivežus šunį namo, abejoms pusėms nebėra tokie radikalūs“, – sako „Lesės“ komunikacijos projektų vadovė bei šunų trenerė Diana Makarovaitė.

Bendravimas tęsiasi ir palikus prieglaudą

Išleidus gyvūną į naujus namus, prieglaudų darbas nesibaigia. Atstovės atskleidė, kad naujieji šeimininkai iš prieglaudų sulaukia skambučių. Jos domisi, kaip gyvūnui sekasi, kaip rūpinamasi jo sveikata. Kelis kartus nepavykus susisiekti su šeimininku, prieglaudos atstovai savo buvusius globotinius gali  aplankyti ir namuose. 

„Būna, kad šeimininkai sutrinka, kai pasakome, jog norime aplankyti gyvūną jo naujuose namuose. Tačiau  akcentuojame, kad mums įdomi gyvūno gerovė. Su šeimininkais mes bendraujame, patariame ir stengiamės atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus“, – sako I. Pileckienė.

Laidos pašnekovės sako, kad yra tekę atsiimti naujiems šeimininkams patikėtą gyvūną. Taip nutinka, kai norintys pasiimti keturkojį nebūna atviri su prieglaudos atstovais. 

„Ne iš smalsumo mums rūpi, ar nauji šeimininkai gyvena nuomojamame ar nuosavame bute/name, ar turi, o gal planuoja turėti vaikų, koks jų gyvenimo būdas. Mes pažįstame prieglaudos gyventojus ir siekiame, jog abi pusės puikiai derėtų, todėl privalome būti vieni kitiems atviri, nes antrą kartą būti paliktam gyvūnui yra tikrai skaudu“, – patirtimi dalijasi  I. Pileckienė. 

Šeimininkų kriterijai ir mitai

Laidos „Gyvūnų ministerija“ viešnios sako, kad žmonės į prieglaudą atvyksta norėdami gero, tačiau jų norai dažnai paremti kriterijais. D. Makarovaitė pastebi, kad žmonės nori jauno šuniuko, nes baiminamasi, jog vyresniuosius sunkiau adaptuoti, prisijaukinti, dresuoti. Bet gyvūnų trenerė patikina – tai mitas.

„Užsiimant su augintiniu galima pasiekti labai gerų rezultatų. Galbūt, vyresnio šuns elgsenos keitimas užtruks ilgiau nei mažylio, tačiau jaunas gyvūnas su savimi atsineša kitas problemas: sugraužti batai ir visos kitos vaikiškos išdaigos“, – sako laidos pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad apleistam gyvūnui suteikiant naujus namus iššūkių išvengti sunku. Nepaisant to, turėsite ištikimą draugą, kuris namus pripildys meile ir teigiamomis emocijomis.

Tik, kaip pabrėžia D. Makarovaitė, renkantis gyvūną įsivertinkite savo galimybes. „Svarbu suprasti, kad tai nėra daiktas. Tai yra atsakomybė ir santykis“, – sako gyvūnų trenerė ir „Lesė“ atstovė.

O jei esate apsisprendę pirkti šuniuką, prieš tai aplankykite prieglaudą. Pabendraukite su atstovais ir pabūkite su gyvūnais. Galbūt ten jūs rasite norimą ir jums skirtą draugą. 

Daugiau patarimų – laidoje „Gyvūnų ministerija“: