- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nerijoje masiškai plintanti verpiko vienuolio populiacija grasina visiškai išnaikinti ištisus hektarus saugomos teritorijos miškų. Miškininkai ketina apie pusę tūkstančio hektarų miško ploto purkšti specialiais preparatais, juos laistant iš lėktuvų.
Populiacijos šuolis
Vienuolis verpikas, keistos išvaizdos drugys, žiemai po medžių žieve sudeda kiaušinėlių. Atėjus pavasariui iš jų išsirita vikšrai, kurie visiškai nuėda medžių lapus ir spyglius.
Nerijos miškuose fiksuojami du dideli šio gyvio paplitimo židiniai.
Vienas jų yra netoli Juodkrantės, kur miškai ir taip kenčia nuo kormoranų populiacijos.
Kitas, daug didesnis, židinys yra Klaipėdos miesto ribose – Smiltynėje.
"Jau pernai buvo fiksuota itin didelė šio vabzdžio lėliukų padaryta žala miškams. Dėl ko staiga padidėja vienų ar kitų rūšių populiacija, sunku pasakyti. Tikėtina, jog tai vieno, tai kito kenkėjo populiacija natūraliai padidėja kas 10 ar 12 metų. Paukščiai jų neišgaudo todėl, kad plėšrūnai seka iš paskos pagal populiacijos didėjimą, bet jie jos nereguliuoja", – aiškino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Grigaliūnas.
Suės viską
Pernai poilsiautojus šiurpino Kuršių nerijoje matyti vaizdai – ištisi plotai miško buvo nurudavę, kalninės pušaitės buvo likusios visiškai be spyglių.
"Nurudavo apie 600 hektarų miško. Dalis šio ploto patenka į Naglių rezervato teritorija, todėl ten naudoti preparatų negalėsime. Paliksime susitvarkyti gamtai. Didžiausia problema – sausra. Jei šiemet spygliai vėl bus nugraužti ir, jei ištiks sausra, medžiai gali nebeatsigauti, jie žus. Jei pirmais metais medis pakenčia nugraužimą ir sugeba atauginti 10–20 proc. spyglių, tai kitais metais augalas gali nebeturėti jėgų. Tai prilygsta biologiniam gaisrui. Jei nieko nedarysime, rizikuojame netekti daugumos miškų. Prognozuojama, jog šiemet populiacija vėl naikins nuo 50 iki 100 proc. spyglių", – tikino specialistas.
Per parą vienas vikšras nuėda 10 gramų spyglių. Vienu metu išsirita milijonai vikšrų, kurie ir naikina Neringos miškus.
Pasitelks lėktuvus
"Kenkėjus naikinsime aviaciniais purškimais. Juodkrantės teritorijoje – 110 ha, o Smiltynėje – 350 ha plote. Biologinis preparatas nepavojingas bitėms, paukščiams, jis paveiks tik drugių vikšrus", – aiškino K.Grigaliūnas.
Po verpiko invazijos medynai, jei ir atsilaiko, nusilpsta ir juos ima pulti antriniai kenkėjai – kirpikai ir ūsuočiai.
Be to, pastaruoju metu pastebėta ir kita, anksčiau daug žalos nedariusio, tačiau ne mažiau pavojingo viršūninio žievėgraužio miškams padaroma žala.
Be verpiko vienuolio, šiuose miškuose plinta ir neporinis verpikas.
Pastarasis didesnis neporinio verpiko antplūdis Neringoje fiksuotas prieš 10 metų.
2008-aisiais abiejų kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams apie 60 ha plote.
Tuomet miškininkams labai padėjo kitas parazitinis vabzdys – plėviasparnis vytis, dedantis kiaušinėlius į verpikų vikšrus.
Tačiau vien gamtos savireguliacijos tada nepakako, prieš kenkėjus kovota specialiomis verpikų gaudyklėmis. Vis dėlto populiacija toliau plito.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...