Quantcast

Situacija miškuose prastėja: fiksuojamas eglių nykimas

  • Teksto dydis:

Situacija miškuose kasmet prastėja, miškininkus ypač neramina eglynų situacija – drastiškai mažėja jų plotai, o kankorėžių surinkta dar mažiau nei pernai, nors jau pernai buvo nederliaus metai.

Miškų urėdijos Dubravos padalinyje darbuotojai atrenka mažuosius spygliuočius, kurie ruošiami sodinti, paskui jie pakuojami ir iškeliauja į miškus. Netrukus prasidės nacionalinis miškasodis – sodinti kviečiami visi norintys, tačiau per dieną prisiregistravo tiek žmonių, kad vietų beveik nebeliko. 

„Atkūrimas yra tada, kai plotai atsodinami, o įveisimas vyksta tada, kai siekiama miškingumo didinimo“, – aiškino Dubravos regioninio padalinio vadovas Darius Jankauskas. 

Nors į vieno nukirsto medžio vietą atsodinami keturi nauji, situacija miškuose sudėtinga. Jau pernai miškininkai stebėjosi, kokie nederlingi metai, nes kankorėžių buvo surinkta tik apie 6 tonas, o šiemet skaičiai dar gerokai mažesni. 

„Labai prasti skaičiai, žiūrint į pušų ir eglių derlius, vienintelio ąžuolo gilių derlius neblogas – surinkome 35 tonas. Jeigu geri metai, surenkame iki 200 tonų kankorėžių“, – sakė Medelyno vadovas Egidijus Kaluina. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Blogiausia situacija yra eglėms – jas paveikė klimato pokyčiai ir graužiantys kenkėjai. 

„Derliui atsiliepia klimato šuoliai, sausra, jeigu gruntiniai vandenys pakrito, eglė nori pati išsilaikyti“, – kalbėjo E. Kaluina. 

Visgi miškininkai ramina, nors eglės nyksta, kol kas jų sėklų yra. 

„Eglės sėklų turime turėti mažiausiai 7–8 metų rezervą. Mes turime dar daugiau“, – tikino vyras. 

Labai prasti skaičiai, žiūrint į pušų ir eglių derlius, vienintelio ąžuolo gilių derlius neblogas – surinkome 35 tonas.

Urėdija kasmet išaugina vis daugiau lapuočių ir po truputį keičia Lietuvos miškuose esančių lapuočių ir spygliuočių santykį. 

„Atsižvelgdami į klimato kaitą, dėl to, kad spygliuočius puola kenkėjai, reaguojame ir sodiname mišrius medžius“, – teigė Dubravos regioninio padalinio vadovas. 

Nors kankorėžių mažėja, tačiau likusių sėklų daigumas geresnis modernizavus aižyklą. 

„Pritaikytos naujausios technologijos į aižymą, sėklos pasitaiko 98–100 proc. daigumo, nebėra tuščių, galime išvalyti ir atskirti tuščias sėklas“, – tikino Medelyno vadovas.

Medelynuose prasidėjus medžių sėjai, trūkstant darbo jėgos ir sėklų, čia taip pat gelbėja technologijos, pavyzdžiui, pasėjus eglių sėklas atvirame grunte iš vieno kilogramo būdavo išauginama iki 60 tūkst. sėjinukų. Dabar situacija geresnė.

„Taikant naujas įdiegtas technologijas iš vieno kilogramo išauginame nuo 80 iki 100 tūkst. sėjinukų“, – sakė Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Po mėnesio vyksiančiame nacionaliniame miškasodyje planuojama atsodinti apie 25 milijonus medžių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patirtis

Patirtis  portretas
Kavos tirščiais kasmet vaišindama, atgaivinau savo dekoratyvinius mažuosius spygliuočius. Vadinasi, ir eglėms patiks.

žmogus

žmogus portretas
kuris vadina save protinga būtybe, kerta šaką, ant kurios pats sėdi. Naikina savo vienintelę Žemę ir dar su pagreičiu. Kiek gyvūnų rūšių jau išnyko, o dabar baigia nuplėšti planetos žaliąjį rūbą.

Bnvvj

Bnvvj portretas
Jau per covid šou, kai visiems liepė sėdėti namie, kirto masiškai Dubravos mišką ir taip kirto, kad prie kelio medžiai yra, o įėjus į mišką - medžių nerasta. Vakar vėl buvau šiame miške, tai jau ir likusius prie kelio nukirto.
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių