- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija svarsto šį sezoną leisti sumedžioti pusšimčiu daugiau vilkų nei pernai, iš viso – 175.
Šis limitas numatomas parengtame aplinkos ministro įsakymo projekte.
Anot aiškinamojo rašto, toks limitas siūlomas įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį BNS sakė jau buvęs supažindintas su mokslininkų skaičiavimais bei siūlymais, bet įsakymo dar nepasirašęs.
Anot jo, vilkų populiacija nustatoma pagal specialią metodiką, o limitas paskaičiuojamas atsižvelgus į gautus skaičius.
„(...) visus metus tiek medžiotojai, tiek ūkininkai, tiek tie, kas pastebi vilkus, skaičiuoja, yra Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje sukurta platforma, kur duomenys perduodami, tai ir vilkų nuotraukos, ir pėdų nuotraukos ir t. t. Tokiu būdu sudaromas žemėlapis. Mokslininkai įvertina visų duomenų patikimumą, tikrumą ir išveda formulę, pagal ją suskaičiuoja, kiek maždaug yra šeimų. Pagal tai nustatomas limitas“, – aiškino ministras.
Anot jo, kad ši metodika patikima rodo ir sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai.
„Pagal jų rezultatus matome, kad tai, kaip yra ir kiek sumedžiojama, tikrai tausojančiai medžiojama. Nesumedžiojami suaugę vilkai, didžioji (sumedžiojamų vilkų – BNS) dalis – jauni vilkai, tie, kurie būna ne tokie gudrūs, ne tokie mokyti“, – tvirtino K. Mažeika.
Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, šiemet vilkų sumedžiojimo limito siūloma neskirstyti rajonais.
„Vilkui nėra sienos ar kokios nors teritorijos, jis gyvena tikrai dideliuose plotuose ir tas paskirstymas kai kuriais atvejais turbūt iškreipė bendrą vaizdą, dažnai neparodydavo realios situacijos“, – sakė ministras.
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius BNS pripažino, kad vilkų populiacija Lietuvoje šiuo metu yra geros būklės, tačiau abejojo būtinybe nustatyti maksimalius sumedžiojimo limitus.
„Mūsų stebimos vietos rodo, kad vilkų yra, bet didžiulio augimo nematome. Matome tuos pačius pėdsakus, atsiveda kasmet jauniklius, iki žiemos ne visi išgyvena, tada jų dar apmažėja. Bangavimas vyksta“, – tvirtino visuomenininkas.
„Kad populiacija yra geros būklės, tą pastebime, bet pagrindimo, kad ją reikėtų taip drastiškai mažinti maksimaliais būdais, nematome“, – sakė jis.
Praėjusį sezoną leista sumedžioti 120 vilkų. Ūkininkams skundžiantis šių žvėrių daroma žala, Seimo Kaimo reikalų komitetas ragino aplinkos ministrą iki 150 didinti sumedžioti leidžiamų vilkų skaičių.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už vilkų padarytą žalą ūkininkams išmokėtas 71 tūkst. 188 eurai, šiemet – 74 tūkst. 712 eurų.
A. Laurinavičius savo ruožtu teigė, kad ne viskas padaroma saugant naminius gyvulius nuo vilkų, tačiau būtent dėl jų užpuolimo reikalaujama sumedžioti daugiau vilkų.
„Aišku, yra problema su gyvulių apsauga. Tai, ką patys galime padaryti, tai prisitaikyti, padėti ūkininkams auginti gyvulius be nuostolių, o tada jau žiūrėti, ar reikia populiaciją reguliuoti, mažinti papildomai“, – sakė „Baltijos vilkas“ atstovas.
Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15-ąją ir trunka iki kovo 31-osios. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, medžioklės sezonas nutraukiamas anksčiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...