Saugomos teritorijos: kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?

Valstybinė saugojamų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą  „Saugomų vertybių pažinimas ir informacijos sklaida“, kuriuo siekiama išsamiau supažindinti šalies piliečius su vertingiausiomis mūsų krašto teritorijomis.  Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Vienas iš būdų papasakoti apie būtinybę saugoti krašto vertybes – dalyvavimas šalies didžiųjų miestų mugėse, kurios pritraukia daug lankytojų. Šį savaitgalį, gegužės 20–22 d., Kaunas švęs savo gimtadienį. Prie Kauno pilies šurmuliuos Europos kultūros mugė. Šioje mugėje, gegužės 21–22 d., kauniečiams bei jų svečiams bus pristatomos Lietuvos saugomos teritorijos bei „Natura 2000“ ekologinis tinklas, bus galimybė sužinoti, kas yra Saugomų teritorijų produkto ženklas bei susipažinti su jų turėtojais. Saugomose teritorijose gyvenantys meistrai pasiūlys įvairiausių išskirtinių gėrybių – nuo juodosios keramikos dirbinių iki medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose.

Šiandien saugomų teritorijų gyventojai lankytojams gali pasiūlyti produktus ir paslaugas, pažymėtus Saugomų teritorijų produkto ženklu. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis, kuris padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai.

Unikalus kraštovaizdžio kompleksas

Kaune vykstanti mugė – puiki galimybė pakalbėti apie šalia Kauno esančias saugomas teritorijas. Kauno marių regioninis parkas – unikalus kraštovaizdžio kompleksas, kuriame susipina įspūdingi gamtos ir kultūros paveldo objektai.

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas biologas Mindaugas Kirstukas papasakojo, kodėl šis kraštovaizdžio objektas išskirtinis. „Kiek daugiau nei prieš 60 metų didžiuliu tvenkiniu tapusios Kauno marios – Nemuno dalis,  kurią sukūrė žmogus, –paaiškino specialistas.

Parko bioįvairovę praturtina unikalus stačiame marių šlaite augantis Arlaviškių kadagynas, į marias įtekančių upių ir upelių miškingi slėniai, Rumšiškių miškas su didžiųjų miegapelių populiacija. Čia sutiksi retų ir saugomų paukščių: plovinių vištelių, tulžių, juodųjų peslių, jūrinių erelių, dešiniajame marių krante plyti „Natura 2000“ buveinė – medžiais apaugusi ganykla, kurioje auga keliasdešimt šimtamečių ąžuolų.