- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Garsus šalies gamtininkas Selemonas Paltanavičius, prieš beveik šešerius metus surengtos „Nacionalinės ekspedicijos“ Dniepru dalyvis, po kelionės įspūdžius suguldęs į knygą, įsitikinęs, kad karo veiksmų niokojamoje Ukrainos teritorijoje yra negrįžtamai sunaikinta daugybė retų šios šalies gamtos vertybių.
2018 m. grupė žinomų Lietuvos žmonių, savo išvyką pavadinę „Nacionaline ekspedicija“, vandens keliu – Dniepru – leidosi per Ukrainą.
Tarp jų buvo ir S. Paltanavičius, fiksavęs gyvąją gamtą.
Tos teritorijos, kuriomis tada keliavo, šiandien okupuotos Rusijos. Dalyje jų vyksta intensyvūs karo veiksmai, nepaliekantys šansų jokiai gyvybei.
Gamtos tarša sunkiai įsivaizduojama.
„Man teko keliauti per visą Ukrainą su „Nacionaline ekspedicija“ 2018 m. Tuo metu jau buvo karo pradžia, bet tas karas buvo labai lokalus, galbūt tada dar nebuvo taip paveikta aplinka, kaip dabar, kai per dieną paleidžiama šimtai raketų. Gamtos tarša sunkiai įsivaizduojama. Juk kare naudojamos ne pačios švariausios technologijos, ir tai, kas ten išmetama į orą, sunku ir įsivaizduoti. Bet kuriuo atveju vietinei gamtai žala padaryta labai didelė“, – kalbėjo gamtininkas.
Karas iš pietų grįžtančius paukščius, pasak S. Paltanavičiaus, gal ir nelabai palietė.
Migruojantys paukščiai, kurie peri pas mus, taip pat ir baltieji gandrai, praskrenda Ukrainą, bet pačią vakarinę jos dalį, ne karo apimtą zoną.
Iš karo veiksmų teritorijos esą traukiasi gyvūnai – kanopiniai ir plėšrūnai – į ramesnes vietas.
„Neramu, kad vietinės populiacijos bus negrįžtamai nušluotos nuo žemės paviršiaus, pavyzdžiui, tik stepėse gyvenantys paukščiai. Chersono srityje yra Ukrainos gamtos rezervatas „Askania Nova“, įkurtas dar XIX a. pabaigoje, kur buvo veisiami rečiausi gyvūnai, ten buvo išsaugoti netgi Prževalskio arkliai. Dabar rezervatas yra rusų okupuotoje zonoje. Nežinau, ar šiandien ten tebėra tie gyvūnai. Kiek iki tol buvo karų, „Askania Nova“ pavyko išsaugoti. Kaip dabar yra, neaišku. 2018 m. mes buvome tame rezervate, filmavome, bendravome su darbuotojais, direktorius mums gerai pažįstamas. Liūdna, jei šitas šimtametis palikimas yra sunaikintas“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...