- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baigiasi kovas, taigi regėjome jau trečdalį pavasario. Kiekvienas turime savitą jo įsivaizdavimą. Ne visiems net šis pavasaris įtinka. Tačiau ko dar iš jo būtų galima tikėtis? Užteko šilumos, nevargino šalčių sugrįžimai, o porą dienų baltavęs sniegelis tapo tik smagiu nuotykiu.
Beje, nors dabar šiek tiek palynojo, tačiau svarbus šio pavasario bruožas – sausra, drėgmės trūkumas. Kas gali ją kompensuoti, jei ne lietus? Tačiau jo turėtų būti labai daug. Po lietaus gamta lyg iš naujo atgimsta. Ore tvyranti drėgmė plėšo medžių ir lapų pumpurus, pro nukritusius lapus viršūnes pakelia pavasariniai augalai. Galvojant žmogiškai, jie turi tiestis, pražysti ir žydėti, žydėti... Tačiau to nebus, nes kiekvienas jų savo vegetacijai turi tam tikrą laiką. Jo pratęsti neįmanoma. Tiesa, tą gali padaryti tik vėsa, tačiau jos – bent jau mes – nelaukiame.
Šlaituose mėlynuoja žibuoklių kupstai, pradeda žydėti ruteniai, vištapienės, dirvonuose geltonuoja šalpusniai, miškuose vešliai žydi žalčialunkiai. Ar galima skinti šiuos augalus ir parsinešti į namus? Pavasarį žydinčių augalų tikrai neverta skinti, nors daugelio jų įstatymai nesaugo. Jų gyvenimas trumpas, pamerkti jie beregint nubarsto žiedlapius, ir trapus jų grožis pranyksta. Tegul jie lieka gamtoje. Beje, šilagėlių nei skirti, nei kasti negalima – tai saugomas augalas. Žalčialunkiai yra labai nuodingi.
O labiausiai reikia saugoti pataisus. Tačiau kirtavietėse ar nuo vėtros nulaužto medžio galime pasiskinti šakelių, kurios pamerktos labai greitai sprogsta, išskleidžia lapelius, žirginius. Ypač tam tinka beržų šakelės, blindės. Blindžių pilki kačiukai dabar kaip tik pradeda žydėti. Blindė labai svarbus ekosistemos medis. Nors miško savininkas blindę gali pavadinti menkaverčiu medžiu, neteikiančiu medienos, tačiau iš tikro ši rūšis svarbi daugeliui vabzdžių, kurie reikalingi visam miškui. Giria – ne tik medžiai, tai darniai veikiantis organizmas.
Į Lietuvą skuba paukščiai. Jau keletą dienų Ventės rago žieduotojų tinkluose gaudomos pilkosios pečelindos. Šie gležni paukščiukai yra švelniojo pavasario liudytojai. Pasirodo erškėtžvilbliai, o sugrįžusių kikilių pulkai pasklido miškuose. Dabar girios giesmės jau susiliejo į darnų chorą. Jis dar pilnės, nes pasipildys vis naujomis giesmininkų rūšimis.
Po kiekvieno lietučio pamatome per kelius straksinčias, į neršto vietas keliaujančias varles. Tokios jų kelionės labai pavojingos, nes kiekvieną pavasarį žūsta didelė visų subrendusių, taigi palikuonis palikti galinčių varliagyvių dalis. Lietuvoje nemažai gražių iniciatyvų. Apsauginėmis tvorelėmis užtveriamos intensyviausios migracijos vietos, tačiau varlės keliauja visur, todėl jas saugoti gali ir privalo visi – kiekvienas iš mūsų. Vairuojai gali išvengti daugelio žūčių.
Be to, mes vis užmirštame, kad kiekvienas galime tapti savanoriu gelbėtoju. Tam nereikia nei leidimo, nei reklamos. Turite laisvą rytmetį ar pavakario valandėlę? Išeikite ar išvažiuokite prie kelio ir padėkite varlėms kuo skubiau įveikti pavojingą ruožą. Kiekviena neršti pasiruošusi patelė pasauliui padovanos šimtus ikrelių. Nebranginti to mes negalime.
Į Lietuvą sugrįžo gandrai. Tiesa, dar ne visi, tačiau per savaitę jų sulauksime vis daugiau. Pasveikinkime juos ir kartu sveikinkime pavasarį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...