- LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau gražus pavasaris. Iš tikrųjų pavasaris gražus visada – net jo pradžioje, sniegui tirpstant, mes džiūgaujame ir sakome „oi, kaip gražu“... Dabar jis kitoks, vis labiau bręstantis, kuriantis būsimos vasaros ir net visų metų derliaus pagrindą. Jūs supratote, kad sakydamas žodį „derlius“, aš visai neturiu galvoje nei kviečių, nei miežių. Gamta yra pajėgi sukurti ir užauginti kai ką geresnio ir didingesnio.
Jūs turbūt suprantate, kad visada stebimės tuo, kas nepasiekiama mums. Galbūt – net nesuprantama. Žmogaus kurti pasauliai yra paprastesni – ką sukūrė vienas, kitas tikrai įmins, pažins ir sužinos. Na, o gamta viską kuria pati, o kaip ji tą daro, pažinti lemta ne visiems. Arba žmogui tai yra per daug sudėtinga.
Įdomu – kodėl? Kas ten, žino – o gal gamtai tikrai geriau taip gyventi, kai žmonės jos nesupranta. Vieversiui gerai – jis viską jaučia...
Bet vargu ar ką nors žino. Tiesa, apie savo pasaulį jis tikrai žino daugiau už mus. Tačiau man atrodo, kad iš savo aukštybių jis mato apylinkes ir žino, kas joms neša drėgmę, kas atveria kelią vėjams...
Ar vieversiui tas svarbu? Vieversiui gal ne taip svarbu. O štai mums...
Taigi, ne vieną dešimtį kartų susidūriau su savo šalies žmonėmis, kurie puikiai žino, kad yra tokios upės, kaip Amazonė ar Nilas, gali pasakyti, kokio aukščio yra Džomolungma...
Tačiau aš paprastai klausiu, o iš kur išteka jų kaimo upė ar upelė, kur teka toliau? O kas yra už to miško, kaip vadinasi kaimas štai ten... Nepatikėsit, bet daugeliu atvejų žmonės nežino, ką atsakyti.
Bet to galima išmokti, sužinoti...To galima pasiklausti... Tokios savo tėviškės pamokos turėtų būti kiekvienuose namuose, kiekvienoje giminėje.
Kaip gražu – šelmeninės kregždutės jau gieda... Prieš savaitę jos grįžo į Žuvintą, kitur regėtos netgi dar anksčiau. Parskrido pirmosios geltonosios kielės, kiauliukės. Net gegutės. O jei kas nors gegutę išgirdo, gali džiaugtis – kol kas jų dar reta, taigi pasisekė. O kad džiaugsmas būtų dar didesnis, dabar niekur neikite be smulkių pinigėlių, kurių žvangėjimu galėsite pasveikinti sėkmę lemiantį paukštį.
Apie sugrįžtančius paukščius dar kalbėsime, bet yra ir kitokių reikalų. Štai kai kurie žmonės rūpinasi, nes jų sode paukščiai nepasirenka inkilų. Vieniems jie per maži, kitiems...
Savo kaimynams paukščiams turėtume pasiūlyti didesnį pasirinkimą. Primename visiems, kas juos kals ir kels dabar: inkiliukas zylėms, musinukėms, karklažvirbliams ar raudonuodegėms daromas su 35 mm landa, varnėnui – su 45–50 mm landa. Kartais būna taip, kad varnėnai bando patekti į jiems per mažą zylinį inkiliuką. Žinoma, jiems nepavyksta...
O gal reikėtų visus inkilus gaminti su platesnėmis landomis? Tada juose galėtų perėti daug kas. O kas atliktų, pavyzdžiui, nuo varnėnų, tektų mažiesiems, kad ir zylėms bei musinukėms.
Įdomus pasiūlymas. Bet vargu ar tai padėtų paukščiams. Manau, kad taip barnių ir peštynių dėl namų kiltų daug, o mažieji nukentėtų labiausiai.
Gal ir tiesa... Juk ne mes sugalvojome, kokie inkilai ir kokios jų landos turi būti. Štai mažieji peri inkiliukuose, kurių landa tokia pati, kokią iškapoja mažasis margasis genys. Juk varnėnai miške peri senose didžiojo margojo genio drevėse, kurių landos skersmuo – 4,5 cm, taigi – kaip mūsų gaminamo varnėninio inkilo.
Manau, kad likime su tuo, ką perėmėme, paveldėjome iš paukščių. Inkilų dydžius, matus – taip pat.
Na štai, gandrai mus sveikina. Manau, kad daug juos norėtų turėti prie namų, matyti ir klausytis. Nesame labai nutolę nuo gamtos, tad jos artumas mus guodžia, linksmina. Daug kas visus savo gyvuosius kaimynus pažįsta netgi labai artimai.
Kai kas dabar jau aktyviai ir išradingai naudojasi techninėmis priemonėmis, ypač fotografavimo ir filmavimo kameromis. Šiandien jos nėra prabanga, jomis naudojasi daug kas.
Be to, svarbu, kad galima tikėtis pamatyti ir įamžinti tai, apie ką seniau net negalėjome žinoti. Man atrodo, kad kol kas nelabai stebima bebrų veikla, o šie gyvūnai tikrai darbuojasi mūsų pašonėje.
Na taip, bebrai yra čia pat. Bet tik kameros padeda susigaudyti, kur dingsta kriaušės ir slyvos, kas nešioja vištų kiaušinius ir naktimis rausiasi atliekų konteineriuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...