- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo–spalio mėnesiais vyksta gyvačių migracija: jos ieško buveinių žiemojimui, deja, ne visoms pasiseka saugiai peršliaužti kelią.
"Vairuotojai jų nepastebi: iš tolo panašu į sausą medžio šakelę, nukritusią ant kelio. Atidžiai vairuokime, neskubėkime, o pamatę kelyje, padėkime jį saugiai peršliaužti, tik į rankas neimkime", – ragina Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai.
Lietuvos miškuose gyvena geltonskruostis žaltys, paprastoji angis ir dar dažnai geležine gyvate vadinamas gluodenas – pastarasis vis dėlto yra ne gyvatė, o driežas.
Gyvatės ir driežai, per vasarą sukaupę riebalų atsargas, žiemoja po žeme, urveliuose, lapų krūvose, po šaknimis.
Atidžiai vairuokime, neskubėkime, o pamatę kelyje, padėkime jį saugiai peršliaužti, tik į rankas neimkime.
Pavasarį šie gyvūnai atbunda, kai oras sušyla bent jau iki 5–10 laipsnių šilumos. Geltonskruosčiai žalčiai patys aktyviausi būna, kai oro temperatūra siekia 15–20 laipsnių šilumos.
Geltonskruosčio žalčio ir paprastosios angies rūšys nyksta dėl jų natūralių buveinių sunaikinimo, tad juos turėtume išties saugoti, deja, kai kurie vairuotojai, pamatę gyvatę, stengiasi ją net specialiai pervažiuoti.
Nuo 2009 m. pavasarį ir rudenį gyvačių ir roplių judėjimo teritorijos prie kelių dažnai būna pažymėtos specialiais ženklais, tačiau važinėdami miško keliais patys turėtume jaustis svečiais gamtoje ir pasaugoti per kelią keliaujančius žalčius, gyvates, gluodenus.
Senais laikais žmonės žalčius dėl išskirtinės išvaizdos, ilgaamžiškumo, sugebėjimo gyventi vandenyje, po žeme ar ant jos, nepaprasto gyvybingumo laikė pačios gyvybės esme, turinčia didelės įtakos visam pasauliui. Žaltys buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...