- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minėdamas Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Baltijos aplinkos forumas praneša apie penkis kartus išplėstą Punios šilo teritoriją, kuriai suteiktas gamtinio rezervato statusas. Tai – pirmasis Lietuvoje tokio dydžio gamtinis rezervatas, apimantis beveik visą miško masyvą.
Rezervato statusą suteikė LR Vyriausybė, kai šių metų gegužės 5 dieną Aplinkos ministeriją įpareigojo padidinti Punios šilo apsaugą. Ekspertų teigimu, tai svarbiausias aplinkosaugos įvykis Lietuvoje per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį.
Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius ir Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas teigia, kad šio šilo įtvirtinimas gamtiniu rezervatu yra geriausia, ką aplinkosaugininkai šįmet galėjo padovanoti Lietuvai Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga.
Vienintelis gamtinis rezervatas tikrame miške, visi kiti – pelkėse
„Pagaliau Lietuva turi pirmą valstybės saugomą mišką. Punios šilas yra vienintelis šalyje natūralus miško masyvas, o jo suteikta apsauga mums, gamtininkams, yra ypatingas įvykis, už kurį kovojome beveik visą dešimtmetį. Neturėjome nei vieno gamtinio rezervato, kuriuo būtų saugomas vientisas senas miškas. Iki šiol vyravo praktika, kad gamtinio rezervato statusui atiduodamos pelkėtos teritorijos, pavyzdžiui, Čepkelių, Žuvinto, Kamanų pelkiniai kompleksai ir kiti. Politiniuose aplinkosaugos sprendimuose vyravo ekonominiai interesai, į miškus, ypač brandžius, buvo žiūrima tik kaip į medienos ir rekreacijos šaltinį“, – komentuoja Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Renatas Jakaitis.
Iki šiol tik šeštadalis (456,94 ha) viso Punios šilo buvo išskirtas kaip gamtinio rezervatas. Kita šilo dalis (2249,39 ha) turėjo botaninio – zoologinio draustinio statusą. Draustinio statusas neužtikrino unikalių ir natūralių miško buveinių apsaugos, joms kenkia draustiniuose leistinos veiklos – miško kirtimai ir rekreacija.
„Norint suformuoti ir išsaugoti vertingą bei gyvybingą natūralią miško ekosistemą, nepakanka saugoti keletą jos lopinėlių, būtina vienoda apsauga visam miško masyvui. Natūraliai susiformavusi sengirė yra savarankiškai funkcionuojanti ekosistema, kurios išlikimui yra reikalingas didelis ir vientisas miško plotas. Tai, kad dabar saugoma teritorija bus ne šeštadalis viso miško, o penkiskart didesnė teritorija, užtikrins unikalios ir natūralios miško ekosistemos formavimąsi be žalingo žmogaus kišimosi“, – teigia R. Jakaitis.
vstt.lrv.lt nuotr.
Pademonstruota politinė valia išsaugoti unikalią šalies gamtą
„Labai džiaugiamės, kad Vyriausybė įsiklausė į aplinkosaugininkų, mokslininkų ir didelės visuomenės dalies išreikštą poreikį bei pademonstravo politinę valią saugoti vienintelę sengirę Lietuvoje. Aplinkosaugos sektoriui blykstelėjo viltis, jog galime tikėtis ambicingų ir nuoseklių gamtosaugos sprendimų mūsų politikoje. Unikalios sengirės pripažinimas gamtinio rezervato statusu yra ilgos kovos už vieną vertingiausių miško masyvų atomazga, bet ne pabaiga. Mes sieksime, jog kiekvienas Punios šilo lopinėlis, kuris dar nepripažintas rezervatu, būtų tinkamai apsaugotas“, – teigia Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Vyriausybės patvirtintame Punios šilo gamtinio rezervato projekte numatyta penkis kartus didinti esamą rezervatą, tačiau neįtraukiant dešimtadalio (11 proc.) viso Punios šilo teritorijos sudarančių genetinių medynų. LR Vyriausybė, įpareigodama Aplinkos ministeriją dar labiau padidinti Punios šilo apsaugą ir gamtinio rezervato vientisumą, didžiausią dėmesį skyrė šių genetinių medynų apsaugos planavimo procesui.
Likusi aplinkosaugos spraga – gamtai palanki šilo genetinių išteklių priežiūra
Genetiniuose medynuose yra saugomi genetiniai konkrečios vietovės ištekliai. Tik juos išsaugant ir atkuriant, galima išsaugoti ir plėsti visą gamtinį rezervatą. Šiuo metu Punios šilo genetinių medynų tvarkymas yra labiau panašus į ūkinių miškų priežiūrą – suariant dirvožemį, dirbtinai formuojant medynus, traktoriaus vėžiomis ardant miško paklotę, periodiškai atliekant plynuosius kirtimus ir nesudarant galimybės medžiams pasiekti gamtinės brandos, o pomiškiui – savaiminio atsikūrimo.
„Kol Punios šilo rezervate žiojėja šios „skylės“, darbas gamtos labui dar nėra baigtas. Nors turime saugoti šilo genetinius išteklius tam skirtuose medynuose, tai turime daryti darnoje su gyvūnų, augalų ir visos sengirės apsauga“, – komentuoja Baltijos aplinkos forumo vadovas.
Ž. Morkvėno teigimu, šiuo metu Aplinkos ministerija yra įpareigota parengti studiją, rekomendacijas ir reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurių dėka genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsauga būtų tarpusavyje suderinta.
Dėl genetinių medynų, kurie sudaro dešimtadalį viso Punios šilo ploto, įtraukimo į rezervato teritoriją pasisakė aštuonios nevyriausybinės organizacijos, mažiausiai 163 aplinkosaugos ir kultūros srityje veikiantys visuomenininkai.
Unikalių gamtos teritorijų saugojimui reikalingas ir visuomenės sąmoningumas
„Nors teisiniu požiūriu sengirė dabar yra apsaugota, visgi ją turime saugoti ir nuo neapgalvotų žmonių veiksmų. Punios šile kasmet apsilanko daugiau nei 15 tūkstančių lankytojų ir šis skaičius tik auga. Dabartinėje griežtos apsaugos rezervatinėje zonoje, kur lankymasis yra draudžiamas, savavališkai praeina po kelis šimtus asmenų kasmet. Kviečiame žmones parodyti daugiau pagarbos tokioms unikalioms gamtinėms teritorijoms bei sąmoningai elgtis saugant unikalią mūsų šalies gamtą,“ – neužsimiršti ragina R. Jakaitis.
Prasmingiau vizitus į sengires planuoti kartu su gamtininku, kuris palydės gamtai draugiškais maršrutais.
Jo teigimu, kiekvienas neapgalvotas apsilankymas draustinyje gali palikti žaizdas, kurias miško sistema ne visuomet yra pajėgi pati sugydyti. Net ir pavieniai „nekalti“ pasivaikščiojimai, natūralioje, jautrioje trikdymui miško ekosistemoje palieka didesnį ar mažesnį poveikį ar požymį (paklotės trypimas, augalijos žalojimas, triukšmas, gyvūnijos trikdymas ir pan.), tai kasmet sumuojasi, pažaidų ir trikdymo efektas didėja bei ilgai neužgyja.
„Dažnai žmonės tikisi rezervate labai išskirtinių vaizdų ar potyrių. Dažnas nusivilia, nes realybė yra tokia, kad tik profesionalaus gamtininko lydimas gali pajausti tikrąsias sengirės vertybes. Todėl prasmingiau vizitus į sengires planuoti kartu su gamtininku, kuris palydės gamtai draugiškais maršrutais. Galiausiai, reikia atsižvelgti į saugumą – sengirėje yra daug sausuolių ir senų medžių, jie natūraliai virsta, lūžta stambios šakos ir gali rimtai sužaloti, be to, yra daug degios medžiagos, ir net nekaltas lauželis gali padaryti nepataisomą žalą“, – sako R. Jakaitis.
Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, čia sutinkama apie šimtą į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, saugotinų miško buveinių. Nedidelė Punios šilo dalis yra saugoma nuo pokario laikų, tačiau iki šiol nebuvo suteikta apsaugos vientisai šilo teritorijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...