- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors įsismarkavus pandemijai daugelis atgaivos ieškojo miškuose, visgi pastaruoju metu sugriežtinti judėjimo apribojimai padidino atskirtį tarp žmonių ir gamtos. Todėl siekiant miestų gyventojus supažindinti su šalies girių unikalumu ir jos gyventojais, „Sengirės fondas“ startavo su nauja iniciatyva „Išsaugok senuosius miškus“.
Nuo trečiadienio penkių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gatves puošia išskirtinės nuotraukos su sengirių gyvūnijos atvaizdais.
Pasak „Sengirės fondo“ įkūrėjo Mindaugo Survilos, naujoji iniciatyva siekia, kad miestuose pasirodę gamtos kadrai suteiktų galimybę miestiečiams trumpam pasigrožėti miškais.
„Kartais gyvenimas miestuose mus atriboja nuo gamtos greičiau, nei spėjame tai suprasti, – teigia M. Survila. – Dėl to pasitelkdami šią iniciatyvą norėjome perkelti girių gyvenimą į mūsų kasdienybę, primenant apie dažnai užmirštamą ryšį tarp žmonių ir gamtos. Prie senųjų miškų išsaugojimo idėjos jungiasi ne tik visuomenininkai – lygiai taip pat daugiau dėmesio sulaukiame iš verslų. O šiandien džiaugiamės, kad verslo inicijuota kampanija „Išsaugok senuosius miškus“ padės dar plačiau paskleisti žinią apie fondo veiklą ir tikslus.“
Anot M. Survilos, dažniausiai išlikę Lietuvos senieji miškai yra žmogui ir medkirčiams sunkiai pasiekiamose vietose. Greitai tobulėjant miško kirtimo technikai miškai nebegali „patys apsisaugoti“, tad norint iš tikrųjų pagelbėti miškui, reikia suteikti jam galimybę pačiam savimi pasirūpinti ir tik žmonės savo valia gali jį išsaugoti. Būtent tokią žinutę fondo bendruomenė per pirmuosius savo gyvavimo metus ir stengėsi atskleisti drauge nuveiktais darbais.
„Mes tikime ir siekiame, kad „Sengirės fondas“ gyvuotų ne 30, o bent 300 metų. Ir šiemet žengdami pirmuosius žingsnius link tikslo, branginame kiekvieną visuomeninką ar verslą, prisijungusį prie senųjų Lietuvos miškų saugojimo ar palaikantį šią idėją, – teigia M. Survila. – Tikime, kad tokios idėjos kaip daug visuomenės dėmesio sulaukęs menininkų projektas „Artists Saving Forests“ ir naujausioji iniciatyva „Išsaugok senuosius miškus“ kiekviename žmoguje pažadins norą prisidėti prie sengirių puoselėjimo Lietuvoje.“
„Išsaugok senuosius miškus“ kampaniją „Sengirės fondas“ inicijavo kartu su lauko reklamos kompanija „JCDecaux Lietuva“ ir spaustuve „Flexpro“, o efektingus gamtos kadrus užfiksavo vieni geriausių Lietuvos gamtos fotografų, palaikančių fondo filosofiją: Darius Babelis, Vytautas Knyva, Renatas Jakaitis. Stendus su sengirių vaizdais didžiuosiuose Lietuvos miestuose įamžino fotografas Denis Vėjas.
Prie „Sengirės fondo“ veiklos gali prisidėti visi norintys. Yra keli skirtingi būdai kaip tai padaryti: nuo galimybės dovanoti mišką, finansinės paramos, iki 1,2 proc. GPM skyrimo ar meno kūrinio įsigijimo. Daugiau apie fondo veiklą bei kaip prie jos prisidėti galima sužinoti oficialioje svetainėje www.sengiresfondas.lt.
Apie „Sengirės fondą“
„Sengirės fondas“ įsteigtas po filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje, kuri įvyko 2018 m. kovą, tarptautinio „Kino pavasario“ festivalio metu. Daugybę nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas Lietuvoje pritraukė rekordinį 67 tūkstančių žiūrovų skaičių, buvo apdovanotas dvejomis „Sidabrinėmis gervėmis“, rodomas 30 valstybių ir virš 50 tarptautinių festivalių. Pusė seansuose surinktų lėšų skirta „Sengirės fondui“ – išsaugoti dokumentikoje pristatytas senąsias Lietuvos girias kaip prieglobstį nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Etnos ugnikalnis vėl spjaudė lavą ir pelenus1
Etnos ugnikalnis Italijoje sekmadienį vėl išsiveržė, išspjaudamas didelį pelenų ir lavos akmenų debesį. ...
-
Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį4
Aplinkos ministerija prašo, netgi turinčių leidimus, savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. ...
-
Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį2
Minint Kovarnio dieną, Aplinkos ministerija prašo netgi turinčių leidimus savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. ...
-
S. Paltanavičius: esame bedieviškai nutolę nuo gamtos5
"Aš ne susidomėjau gamta – aš gimiau ja domėdamasis", – sako gamtininkas, fotografas, rašytojas Selemonas Paltanavičius. Virtualiosios knygų šventės "Knygų savaitė" metu jis pasakojo apie savo ...
-
Didžiausią plunksnų kolekciją sukaupęs miškininkas nustebino ir piešiniais
Valstybinių miškų urėdijos gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas nuo pat vaikystės yra aistringas paukščių gerbėjas. Šiuo metu vyras turi didžiausią plunksnų kolekciją Lietuvoje, o laisvais vakarais piešia bei apr...
-
Neįtikėtini augalų sugebėjimai: kaip jie komunikuoja, prisitaiko ir ką jaučia?1
Nors augalai nejaučia skausmo, tačiau yra itin jautrūs aplinkos informacijai. Jie geba komunikuoti, atbaidyti priešus, pasidalinti medžiagomis su kitais arba net slopinti konkurentus. ...
-
Vazonėliuose – pavasario gaiva
Tulpės, narcizai, hiacintai, žydrės, krokai, scylės – nuo pilkumo pavargusios akys taip ilgisi pirmųjų žiedų. Dirvoje pakėlusios savo puošnias galveles jos praneša, kad žiema pasidavė. O jei gamta neskuba, verta įsigyti vazonėl...
-
Antarktidoje atskilo milžiniškas ledynas
Antarktidoje - dar vienas lūžis, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Aplinkosaugininkai primena žmonėms sulą leisti atsakingai1
Sulą iš medžių reikia leisti atsakingai ir laikytis nustatytų taisyklių, primena Aplinkos apsaugos departamentas. ...
-
„Nuaro“ darbuotojai negyvų ruonių pajūryje neberado3
Sekmadienį pajūryje ties Olandų kepure žmonės aptiko du negyvus ruonius. Kitos dienos rytą gaišenų surinkti atvykę gyvūnų globos draugijos „Nuaras“ darbuotojai jų neberado. ...