Patarimai stovyklaujantiems: kaip išvengti pavojų gamtoje?

  • Teksto dydis:

Nors pastarųjų savaičių orai nedžiugina saulės mėgėjų, stovyklavimo entuziastai vis tiek nepraleidžia progos atsipūsti gamtoje. Artėjantis Žolinių laisvadienis – kone paskutinė galimybė pasimėgauti iškyla su draugais ir naktimi po atviru dangumi. Juk lietuviška vasara yra neatsiejama nuo naktų gamtoje su draugais, šeima, gardėsių keptų ant laužo ir, deja, dažnai – traumų. Draudimo ekspertai dalijasi patarimais, kaip maloniai stovyklauti gamtoje ir būti saugiems.

Pastaraisiais „Eurostat“ duomenimis, stovyklavimo mėgėjų rojus – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir Olandija. Ten – daugiausia įspūdingų stovyklaviečių visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tinkamų ir oficialių vietų turistams leisti naktį po atviru dangumi yra net 8106. Tiesa, nors Lietuvos skaičiai kur kas santūresni – 2017 m. suskaičiuotos 29 oficialios stovyklavietės, šalis gali pasigirti patogiomis ir turistams pritaikytomis vietomis iškylauti ir stovyklauti. Nesvarbu kur – užsienyje ar Lietuvoje – naktis leidžiant po atviru dangumi svarbu pasirūpinti savo saugumu.

Dažniausia trauma stovyklaujant – nudegimas

Tikriausiai nenustebins tai, kad kone dažniausiai stovyklaujant patiriama trauma – nusideginimas. Kepiniai ant žarijų ar pasisėdėjimai šalia laužo gali baigtis gana skaudžiai. Pavyzdžiui, vos prieš kelerius metus ne gyvybės draudimo kompanijos ekspertams teko susidurti su atveju, kai sprogo virš ugnies šildomas zefyras ir sužeidė vaiko veidą. Draudikai fiksuoja, kad bent keletas nudegimo atvejų pasitaiko kiekvieną vasarą ir vidutinė tokio įvykio žala gali siekti nuo 150 iki 800 eurų.

„Žalos nusideginus būna gana didelės, todėl neatsargus elgesys atsieina brangiai. Būtent neatsargumas stovyklaujant ir sukelia daugiausiai pavojų. Pavyzdžiui, žiebti laužą neperskaičius degaus skysčio naudojimosi instrukcijos gali būti itin pavojinga. Gamtoje taip pat vertėtų atsargiau naudotis ir kepsninėmis“, – pataria „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.

Vis dėlto, jeigu nusideginimo išvengti nepavyko, specialistai rekomenduoja 10-15 minučių nudegusią vietą palaikyti po tekančiu šaltu vandeniu. Taip pat ant nudegimo galima uždėti vandeniu suvilgytą skiautę – tokį kompresą reikia keisti kas 2-3 minutes. Tai ne tik sumažins skausmą, bet ir neleis nudeginimui paveikti audinių bei pažeisti gilesnių odos sluoksnių.

Šių metų vasarą užfiksuotas Laimo ligos pikas

Nusideginti ugnimi nėra vienintelė rizika, galinti ištikti stovyklaujant – gamtoje susiduriama ir su sveikatai pavojingais vabzdžiais. Kone daugiausiai sutrikimų sukelia erkės įkandimas. Šie gyviai aktyviausi būna ankstyvą pavasarį ir grėsmingi išlieka iki pat vėlyvo rudens. L. Laugalis įspėja, kad erkės dažniausiai tyko drėgnuose miškuose, vėsesnėse vietose ir aukštose žolėse pamiškėse.

Padidėjęs erkių aktyvumas reiškia ir išaugusią riziką užsikrėsti jų pernešamomis ligomis. Ekspertas teigia, jog šių metų vasarą fiksuojama itin daug erkių sukeliamos Laimo ligos atvejų – jau pirmąjį vasaros mėnesį dėl šios diagnozės į draudimo kompaniją kreipėsi daugiau nei 10 asmenų. Susirgus Laimo liga žala gali siekti nuo 100 iki 300 eurų.

„Šiais metais Laimo liga dažniau nustatoma suaugusiems asmenims. Pasitaiko atvejų, kai asmuo net nepastebi, kad jam įkandusi erkė – liga nustatoma tik po kurio laiko, pasireiškus pirmiesiems simptomams. Pastebėjus įsisiurbusią erkę ir pajutus silpnumą, pakilus kūno temperatūrai ar įkandimo vietoje atsiradus raudonai dėmei – reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – teigia L. Laugalis.

Erkių išvengti padės dėmesys aprangai ir kantrybė

Norint apsisaugoti nuo erkės įkandimo ir išvengti kontakto su šiuo vabzdžiu, rekomenduojama miškuose bei parkuose vaikščioti pėsčiųjų, pažintiniais takais ir neiti apaugusiais, nesutvarkytais takeliais. Taip pat nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiogiai ant žolės – reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą paklotą.

„Be viso to, stovyklaujant gamtoje patariama vilkėti šviesius drabužius – taip bus lengviau pastebėti ropojančią erkę. Ypač tada, kai jos itin aktyvios, vertėtų, kiek įmanoma, uždengti atviras kūno vietas. Taip pat nuo erkių apsisaugoti gali padėti ir šiuos gyvius atbaidančios priemonės. Galiausiai, grįžus iš gamtos reikia labai atidžiai apžiūrėti savo kūną, o ypač – erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis“, – pataria L. Laugalis. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių