- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaka apie nemylinčią pamotę, kuri žiemą išsiuntė našlaitėlę ieškoti žibučių, gali būti ne tokia jau baisi. Gamtininkai ir kiti gamtos mylėtojai žino, kad šį mėnesį Lietuvos miškuose jau pražydo žibučių. Kas dar neįprasto Lietuvoje dėl šilto sausio ir klimato kaitos, pokalbis su gamtos fotografu, aplinkos ministro patarėju Mariumi Čepuliu.
– Gal mes gyvename pasakoje?
– Ne, gyvename laiku, kai nuolat keičiasi, kai viskas susipainioję. Jei anksčiau buvo viskas aišku, kada žiema, kada ruduo ar vasara, dabar neaišku, nei kada prasideda pavasaris, nei kada baigiasi vasara. Dėl klimato krizės išsimėtė visi metų laikai, gali būti šilta ir sausį ar vasarį. Dabar sako, kad žiema jau pasibaigė, bet nežinau, gal dar nesibaigs. Žibučių ieškau jau kokių penkiolika metų sausio ir vasario mėnesiais ir visą laiką randu.
– Būtent dėl to, nes šie mėnesiai būna šiltesni nei įprastai?
– Būna atšilimas, ilgiau būna teigiama temperatūra. Žibutėms labai nedaug reikia, jos pasiruošusios, pumpurus turi, tik pajaučia šilumą ir išlenda žiedai.
Visas LNK turinys – vaizdo įraše:
– Kokia jūsų užfiksuotos žibutės istorija?
– Įdomiau buvo, kai jos ieškojau sniege. Pirmiau suradau lapuose, buvo lengva, nes iš toli matai. Tačiau paskui žiūrėjau į sniegą ir praėjęs žmogus paklausė, ko ieškau. Kai pasakiau, kad žibučių, žmogus pažiūrėjo kaip į kvaištelėjusi. Tiksliai žinojau, kur yra pumpuras, todėl ieškojau, kad galėčiau sniege nufotografuoti.
– Kas nutinka augalams? Gal nieko tokio?
– Tikrai nieko tokio. Konkrečiam žiedeliui – šakės, jis pražydės, konkrečios paskirties neatliks, sėklų nebus, o toliau yra daugybė pumpurų. Pats kerelis niekur nedingsta, jis užaugs, pumpuro apačioje yra daugybė lapų. Kai bus laikas, sužydės.
– Kas dar netikėto dėl kaitos nutiko gamtoje per pastaruosius metus?
– Smarkiai pasikeitė fauna. Prieš 30 metų buvo kokie 300 paukščių rūšių, dabar – 400. Ne visi dėl klimato kaitos. Važiavau ir baltieji garniai stovi sau apsnigtame lauke – visiškai normalus reiškinys. Jau grįžo ir pempės, gulbės, gervės, žąsys.
– Prieš kelias dienas transliavome reportažą apie pirmąjį parskridusį gandrą į Hamburgą.
– Su gandrais įdomiau, nes jie skrenda iš toli, yra tolimi migrantai. Artimesni migrantai reaguoja į šilumą ir atskrenda anksčiau. Keičiasi ne tik paukščių, vabzdžių rūšys, gali atsirasti daugiau miškų kenkėjų, kurie gali daugiau generacijų turėti.
Žibučių ieškau jau kokių penkiolika metų sausio ir vasario mėnesiais ir visą laiką randu.
– Kokias darote išvadas? Ką sakote ministrui po savo kelionių?
– Atsiprašau, kad nebuvau darbe. Išvadų dabar negalime daryti, tik stebime, kaip keičiasi viskas. Pagrindinė išvada – mes baigiame sudirbti savo planetą.
– Ar tai negrįžtamas procesas?
– Negrįžtamas procesas ne planetai. Baigiame sudirbti, mes gadiname savo aplinką. Planeta išliks, mes naikiname save su supervartojimu. Reikia ramiau elgtis.
– Gal nieko tokio, kad daugiau gyvūnų miškuose?
– Kai gyvūnų daugiau miškuose, šie negali pasisėti, natūraliai užaugti. Tai problema. Reikia pusiausvyros. Svarbu ne kiekis, o kokybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...