- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – pavasaris. Jūs gal kraipote galvas ir nenorite su tuo sutikti? Tačiau kaip dar gali vadintis metas po kovo vidurio, kai grįžta paukščiai, teka medžių sula ir brinksta pumpurai? Žinoma, visai paprasta matyti mūsų veidus ir rasti atsakymą, kodėl mes nepatenkinti. Trūksta saulės! Ir šilumos! Nes tik jie yra tikrieji gyvybės ir mūsų nuotaikos varikliai.
Taigi kol kas su tais varikliais yra nekaip. Bet bus – jau greitai. Juk kovui liko visai nedaug, jau sugrįžo gandrai, o po savaitės – tikrosios Gandrinės.
Kiekvieną pavasarį mes išgyvename savotišką būseną: vis laukiame, dūsaujame ir nerimaujame, o paskui pamatome, kad visa, dėl ko taip rūpinomės, jau praėjo, nuskriejo ir baigėsi. Ką daryti, kad taip neįvyktų? Svarbiausia – nesižvalgyti į kalendorių ir paklusti gamtos metų rato ciklams.
Antai, ar jūs visi turite tiek stiprybės sustoti prie blindės ir ranka paliesti jos brinkstančius pumpurus? Ar matėte, kaip žydi snieguolės, kaip iš žemės kalasi pavasarinių lauko gėlių daigai? Pagaliau – ar galite pasakyti, kurią dieną prie jūsų inkilo atskrido pirmasis šio pavasario varnėnas? Tik nesakykite, kad šiemet ir inkilų nekėlėte.
Na, o gandrų namai... Apie juos buvo kada pagalvoti ir juos, grėsmingai pasvirusius, seniai reikėjo sutvarkyti. Kol kas tą galima daryti – dabar pat. Ir nereikia kviesti jokių tarnybų – juk kaime tiek šaunių vyrų. Beje, jei gandro lizdas ant elektros stulpo, jį tvarkyti, pakelti gali tik energetikai.
Kaltinimai tautiniam paukščiui
Jei jau prakalbome apie gandrus, būtina priminti vieną visai neseną atvejį: buvo kreiptasi leidimo nugriauti gandro lizdą, nes šie paukščiai atseit yra paukščių gripo sukėlėjo, pavojingo viruso H5Nx, platintojai. Ornitologai atsakė aiškiai – tikimybė, kad tokiu platintoju galėtų tapti gandras, yra be galo maža – gamtoje yra kitų paukščių, kurie tą galėtų atlikti daug intensyviau.
Ar matėte, kaip žydi snieguolės, kaip iš žemės kalasi pavasarinių lauko gėlių daigai?
Tad kaltinti gandrą ne tik negražu, bet ir nepatogu: juk tai mūsų gandras, mūsų tautinis paukštis. Beje, lizdą išardyti, gavus leidimą, galima, bet tik ne toliau kaip už 100 metrų iškėlus naują gandralizdį. Tik ar mums to reikia?
Vėl prasideda ar tuoj, plūstelėjus šilumai, prasidės varliagyvių migracija. Tai labai pavasariškas reiškinys, kuris yra skausmingas ir keliantis nemažai klausimų. Jų esmė ta, kad per mūsų nutiestus kelius šokuojančios, po žiemos dar labai vangios ir lėtos varlės per dažnai žūsta po mašinų ratais. Taip traiškydami gyvąją gamtą, o paskui ją maldami šienapjovėmis, greitai mes galime likti be jos.
Yra gražių ir sektinų pavyzdžių: antai Vilniaus miesto savivaldybė Vingio parke uždraudė transporto eismą ir iki balandžio 20 d. leido saugiai migruoti varlėms. Užtvaras prie kelių įrengia nemažai sąmoningų, gyvybę branginančių žmonių.
Tačiau tą galite daryti ir jūs, kiekvienas! Tam nebūtina statyti, įrenginėti. Varliagyvius galima rankioti ir tiesiog pernešti per kelią prie jų neršto vietų. Atrodo – nedidelis toks darbelis, bet koks svarbus ir gražus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...