Padėkime gėlynams laukti žiemos

Nors vasarą žiedų ir lapijos grožiu svaiginę augalai vis dar atkakliai kelia paskutinius savo žiedus, didesnė gėlynų dalis jau nugelto, nurudo, nunyko. Agronomas Tautvydas Gurskas ragina: "Pats metas gėlynus ruošti žiemai: vienus augalus apkarpyti, kitus – iškasti ir persodinti, dar kitus – pasodinti."

Gumbai žiemoja rūsyje

Svarbiausia užduotis – iškasti gumbinius augalus: jurginus, gumbines begonijas, kanas, taip pat – kardelius, montbretes.

"Nelaukite rimtų šalnų – kada žemė pasidengs standžia plutele, bus per vėlu. Reiktų spėti iki pirmųjų šalnų. Ženklas, kad delsti nereikia, – pajuodę, sudžiūvę, sutežę augalų lapai", – sako agronomas.

Iškastus gumbus iš pradžių gerai apdžiovinkite saulėje ar sausoje, šiltoje patalpoje ir per žiemą laikykite +3–5°C temperatūros rūsyje, kuriame nėra labai sausa. Kad neperdžiūtų, užkaskite lengvomis durpėmis arba gumbus padenkite vašku – trumpam įmerkite į išlydytą ir vos šiltą parafiną.

Pelargonijas – į vazonėlius

Nors ryškiažiedės pelargonijos labai dera auksu pasipuošusių medžių fone, joms taip pat jau metas keliauti į namus: gėles atsargiai iškaskite šakėmis, kad tilptų į vazonėlius, atsargiai apkirpkite šonines šaknis.

Šios šiltųjų kraštų gėlės nenuvysta, jų vegetacija tęsiasi visus metus, tačiau, jei laikysite ant saulėtos palangės, pelargonijų stiebai ištįs, augalas augs retas, neišvaizdus, o pavasarį, kad suvešėtų, teks jį gerokai apkarpyti. Specialistas pataria pelargonijų vazonėlius laikyti vėsesnėje patalpoje, ne saulės atokaitoje.

Atspariausios šalčiams

Daugiametės gėlės turi savų priežiūros ypatumų, todėl prieš perkant pravartu pasidomėti, kaip jas paruošti žiemoti. Toms, kurios kas pavasarį atželia ir leidžia naujus daigus, pavyzdžiui, tradicinės gėlynų puošmenos – įvairios šilokų, melsvių rūšys, irisai, nukirpkite antžeminę dalį, palikite 3–4 cm aukščio kotelius.

Pridengti daugiamečių gėlių nereikia – dauguma jų atsparios žiemos šalčiams. Dėmesį atkreipkite į dirvą, kurioje auga gėlės: jei jos blogai sugeria vandenį, įmirksta, į duobę vertėtų įberti papildomo drenažo – žvyro ar smėlio – sluoksnį; jei dirva perdžiūvusi – palieti, tuomet augalai lengviau įsisavins būtinas peržiemoti medžiagas.

"Rudenį augalus dar galite patręšti, bet naudokite tik fosforo ir kalio trąšas. Azoto trąšos – netinka: jos skatina augimą, o šiuo metu svarbiausia sustiprinti, naudingomis medžiagomis pamaitinti šaknis, kad augalai lengviau peržiemotų", – pataria T.Gurskas.

Lepius pridenkite

Jautresnius, lepesnius šiltųjų kraštų daugiamečius augalus, pavyzdžiui, rododendrus, kinrožes, bambukus, jukas, ypač, jei jie gėlyne naujokai – auga pirmus metus, vertėtų pridengti storesniu mulčio sluoksniu: natūralia žieve, kankorėžiais, šiaudais, eglių šakomis, kurios ne tik puikiai šildo žiemą, bet ir apsaugo augalus nuo graužikų.

Tai daryti geriausia lapkričio viduryje, kai oro temperatūra naktį yra –8–10°C. Jei uždengsite anksčiau, augalas gali sušusti. Netradicinių gėlyno puošmenų, kurios puikiai adaptavosi prie permainingo Lietuvos klimato, prigijo ir suvešėjo, žiemai dengti nereikia.

Hortenzijų miegas

Išskirtinė gėlyno puošmena – didelėmis nuostabių rausvų ir melsvų žiedų kekėmis žydinčios stambialapės hortenzijos. Tai gana lepūs augalai, kuriems šaltis ne itin patinka, todėl augalų šaknis gausiai užberkite sausomis durpėmis, medžio žieve, apklokite eglišakiais, tiks ir apklotas iš pačių hortenzijos lapų, kuriuos reikėtų nuskinti šalčiams prasidėjus.

Orams dar labiau atšalus, hortenzijas rekomenduojama apkamšyti šiaudais, eglių šakomis, atsargiai aprišti arba jos šakas prilenkti prie žemės ir uždengti maišu, daržo plėvele. Nukirpti stambialapių hortenzijų negalima – ji žiedus krauna tik ant antramečių šakų, todėl, jei taip padarysite, kitais metais augalas nežydės.

Paprasčiau šias hortenzijas auginti vazonuose: vasarą su vazonais jos įkasamos sode, prieš šalnas pernešamos į šiltnamį, nešildomą patalpą, o prasidėjus žiemos šalčiams – į vėsų rūsį, kuriame temperatūra yra 0–5 °C.

"Rudenį patarčiau negenėti ir šluotelinių hortenzijų. Geriausias laikas – kovo vidurys ar pabaiga. Balandį tai daryti jau per vėlu: augalas visas jėgas skiria naujiems ūgliams ir žiedų pumpurams krauti", – įspėja T.Gurskas.

Pasak jo, mažiausiai įnoringos dažname kieme augančios šviesiosios hortenzijos. Joms nebaisūs šalčiai – dengti nereikia, o rudenį nupjovę augalus žalos jiems nepadarysite: šios hortenzijos žiedus krauna ant pirmamečių ūglių.

Rožyno priežiūra

"Spalio–lapkričio mėnuo – geriausias laikas genėti rožes: jos šiais metais nespės atželti. Augalus prikirpkite 30 cm aukštyje, pašalinkite visas nudžiūvusias, silpnas, pažeistas, bevertes šakas – šios šakos naudoja maisto medžiagas, kurios reikalingos rožėms pasiruošti žiemai. Nukirpkite nepražydėjusius pumpurus ir nudžiūvusius žiedus", – sako agronomas.

Ilgus parko rožių ūglius patrumpinkite pusmetriu, iškarpykite senas šakas, kamienines rožes apkirpkite, kad liktų apie 25 cm virš skiepo, vijoklinių rožių negenėkite – kitais metais jos vargu ar džiugins jus savo žiedais, pašalinkite tik nesveikas, sudžiūvusias jų dalis. Rožių šaknis būtinai pamulčiuokite, o pridengti neskubėkite – žemė šilta, todėl anksti uždengtas augalas gali sušusti.

"Įprastai rožės dengiamos, kai oro temperatūra nukrenta iki –10° C arba ne anksčiau kaip gruodžio mėnesį. Nedenkite rožių labai šiltai – augalui reikia vėdinimo, todėl šiam tikslui geriausia tinka eglių šakos – jos gerai praleidžia orą", – pataria specialistas ir pastebi, kad parko rožės labai atsparios šalčiams, todėl dengti jų nereikia, tik pamulčiuoti.

Žiemos žiedai

"Tvarkingi sodininkai smilginius augalus nupjauna rudenį sulig žeme: žolę galima naudoti kaip mulčią, pridengti lepias gėles ar ja aprišti medelių kamienus. Vis dėlto prieš kerpant augalą, verta stabtelėti ir pagalvoti, ar tai būtina daryti. Nors miskantai, viksvos, soruolės, šluotsmilgės ir kiti siauralapiai dekoratyviniai žolynai neturi įspūdingų žiedynų – tai išskirtinė apšerkšnijusio, sniegu apkloto gėlyno, sodo puošmena. Nebent keras labai didelis – tada išpjaukite tik dalį žolės, – pataria agronomas. – Smilginius augalus geriausia kirpti pavasarį, kovo mėnesį 20–30 cm aukštyje – ne taip išgrius atželiantis keras."

Puoselėjantys natūralistinį požiūrį į kraštovaizdį turėtų įvertinti ir ežiuolių, rudbekijų, gojinių šalavijų, astilbių, kraujalakių, veronikūnų, zundų, japoninių plukių dekoratyvumą – šios gėlės turi aiškią ir tvirtą struktūrą, vėlyvą rudenį sudžiūvusios nesuglemba – išlaiko dailią formą. Be to, jos ne tik kuria estetišką žiemos gėlyno vaizdą, bet saugo kitus augalus nuo šalčio.

Pavasario puošmenos

"Norintys gėlyną papuošti ankstyvais ryškiaspalviais žiedais turėtų pasinaudoti netrukus prasidėsiančiomis šių gėlių svogūnėlių prekybos akcijomis. Svogūninės gėlės – hiacintai, krokai, tulpės, scylės, narcizai – pavasarinio gėlyno bomba", – šypsosi T.Gurskas.

Šiuos augalus sodinkite į švarią, išravėtą, išpurentą gėlyno dirvą. Ji turi būti laidi vandeniui, puveninga, vieta – saulėta. Yra daug augalų rūšių, todėl atidžiai perskaitykite informaciją apie jų priežiūrą ant pakuotės, apžiūrėkite, ar visi svogūnai sveiki, rinkitės kuo didesnius.

Skirtingi pavasario augalai sodinami skirtingame aukštyje, tačiau dažniausiai patariama svogūnėlius sodinti į 3 kartus gilesnę duobę negu jų dydis. Plačioji svogūno dalis turi būti duobutės dugne, o uodegėlė – viršuje. Jei supainiosite, augalas gali ir neišdygti, todėl, jei abejojate, svogūnėlį guldykite ant šono. Būtinai palaistykite, pamulčiuokite.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ačiū

ačiū portretas
Jus visada skaitau ryjant tekstą
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių