- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamtos vertybėms – europinės svarbos pelkėms ir pievoms, kurios praeityje dėl visuotinės melioracijos buvo visiškai nuskurdintos, – atkurti ir išsaugoti reikia ne tik aplinkosaugininkų pastangų, bet ir nemažai lėšų.
Jų šiam tikslui skiria ES programa „LIFE+“. Šios programos 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje buvo patvirtinta 12 gamtosauginių projektų, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Vienas iš šių projektų skirtas atkurti Amalvos ir Kamanų aukštapelkes, kurios priklauso didžiausių Lietuvos pelkių dešimtukui ir priskirtos ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“.
Amalva dar praėjusio šimtmečio viduryje buvo didžiausia Suvalkijos pelkė (3414 ha), išsiskyrusi didele biologine įvairove, kurią smarkiai nuskurdino melioracija. Šiuo metu čia yra saugomos 4 europinės svarbos paukščių rūšys: tetervinas, švygžda, griežlė ir mėlyngurklė, o migracijų metu apsistoja žąsų, ančių, tilvikinių paukščių būriai. Ši pelkė gali atgimti tik atkūrus jos hidrologines sąlygas.
Įgyvendinant projektą, jau išpirkta beveik 30 ha privačių žemės sklypų, kuriuos paveiks vandens lygio kilimas. Siekiant atkurti gruntinio vandens lygį draustinio statusą turinčioje pelkės dalyje (1479 ha) įrengta arba rekonstruota 3,6 km pylimų. Pelkei atgimti labai svarbu, kad tausiai būtų naudojamos nusausintos pelkės durpžemiai. Todėl daug bendrauta su vietos ūkininkais, jiems aiškinta, su jais tartasi. Ir tai davė vaisių. Bendradarbiaujant su ūkininkais, pavyko atkurti daugiau kaip 40 ha suartų durpžemių žolynų dangą. Taip artėjama prie tikslo – kad Amalvos pelkės apsausinti pakraščiai nuolat būtų padengti žoline augalija. Vietoj dirbamos žemės palaikomos pievos ir ganyklos stabdo durpių eroziją, per pusę sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, fosforo ir azoto išplovimą, sudaro labai palankias sąlygas išsaugoti daugelį nykstančių paukščių rūšių. Šlapioms durpingoms pievoms prižiūrėti sudaryta sutartis su vietos ūkininku ir jam skirta 16 mėsinių galvijų banda.
Kamanų pelkė (2434 ha) išsiskiria klampynių ir ežerokšnių, gamtinių buveinių gausa. Kamanų rezervate yra net 9 europinės svarbos buveinės – pradedant natūraliais distrofiniais ežerais ir baigiant vakarų taiga. Čia aptinkamos retos rūšys: baltamargė ir auksuotoji šaškytė, skiauterėtasis tritonas, plačialapė klumpaitė, dirvinis sėjikas, tetervinas, pievinė lingė, tikutis, žvirblinė pelėda. Šios pelkės hidrologiniam režimui atkurti jau patvenkta daugiau kaip 33 km sausinimo griovių, įrengus 259 užtvankas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje (3935 ha).
2014 m. pradėtas projektas Amalvos ir Kamanų pelkių hidrologiniam režimui atkurti bus baigtas 2018 m. spalį. Jį vykdo VšĮ Gamtos paveldo fondas, Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampolės miškų urėdija, Žuvinto biosferos rezervato ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos. Projekto biudžetas – 1, 6 mln. eurų, iš jų 1,2 mln. eurų – ES paramos lėšos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas7
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...