- Eglė Leonovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors jau sausis, o tikra žiema su šalčiais dar neprasidėjo, permainingi orai paukščių mylėtojus verčia sunerimti: ar reikia sparnuočiams pagalbos? "Nesvarbu, kokia žiema – paukščiams reikia papildomo maisto. Dabar pats laikas kabinti lesyklėles", – sako Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus.
Žiemą pagalba būtina
Pasak specialisto, ornitologų nuomonės dėl paukščių lesinimo atšilusio klimato sąlygomis akivaizdžiai išsiskiria. Užsienyje lesinimas laikomas ne tik pagalba, bet ir savotiška pramoga, į kurią įsitraukia dažnas, turintis prie namų sodą ar gyvenantis arčiau gamtos: paukščiai lesinami ištisus metus – tai žmonėms suteikia didelį džiaugsmą, laikoma savotiška terapija, galiausia – tai nuostabus pomėgis, leidžiantis stebėti paukščius, fiksuoti jų įvairovę, fotografuoti.
Lietuvos ornitologai laikosi kitos nuomonės: paukščių nereikėtų prisijaukinti ir nuolat lesinti – likusiems žiemoti sparnuočiams svarbu padėti šaltuoju metų laiku, kai maisto gamtoje rasti sunku.
"Žiema kol kas buvo gana šilta, tad paukščiai galėjo vis dar rasti įvairių sėklyčių, vabalėlių, vabzdžių. Bet jei tik pasnigs ar spustelės šaltukas, visas šis maistas akimirksniu pasislėps, – pastebi G.Petkus. – Kitas svarbus lesinimo būtinybę šaltuoju sezonu lemiantis faktorius – dienos trukmė. Nors dienos jau eina ilgyn, šviesaus laiko vis dar labai mažai – ne visi sparnuočiai spėja rasti pakankamai lesalo."
Gediminas Petkus.
Kad paukščiams trūksta maisto, galima suprasti ir iš jų elgesio: jie dažniau atskrenda prie namų, garsiau ir daugiau triukšmauja, drąsiai nutupia ant palangių, balkonų, kai kada net snapu barbena į lango stiklą.
Lesinti reikia kasdien
"Jei jau pradėjote lesinti paukščius, tai turite daryti kasdien: paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Jeigu nustosite lesinti, didelė tikimybė, kad prasidėjus dideliems šalčiams daugelis sparnuočių žus. Atsakingas žmogus turi iš anksto įvertinti savo finansines ir laiko galimybes", – perspėja pašnekovas.
Jis ragina pasirūpinti specialiu lesalu, nes paukščiai – ne šiukšliadėžė ir jiems tinka ne visas maistas nuo kasdienio stalo. Universaliausias lesalas, kurį mėgsta visi sparnuočiai – neskrudintos, nesūdytos saulėgrąžos, gali būti išlukštentos ar su lukštais, o štai juodos duonos trupiniai, rugiai kenkia be išimties visiems – sutrinka virškinimas, paukščiai gali susirgti.
Esant tokiems orams, kaip dabar, daug lesalo nereikia – priklausomai nuo lesyklėlę lankančių paukščių skaičiaus, pakanka nedidelės saujelės ar dviejų. Tai gali būti įvairūs grūdai – kviečiai, miežiai, sorų kruopos, aguonos, pelai, linų, kanapių, kankorėžių ar net kukurūzų, moliūgų, melionų sėklos, tinka batono trupiniai, nesaldinti avižiniai dribsniai, varškė, virti ryžiai. Puiku, jei paukščiams palikote dalį sodo derliaus gėrybių – nenuskynėte visų obuolių, kriaušių, uogų ar specialiai pasodinote uogas nokinančius augalus – gudobeles, šermukšnius ir pan.
"Lesalas labai priklauso ir nuo atskrendančių paukščių. Pavyzdžiui, bukutis, žaliukė, zylė, genys bus dėkingi už gabalėlį nesūdytų lašinių. Geniui juos pririškite prie medžio kamieno, o kitiems paukščiams perdūrę ir apsukę viela pakabinkite – lesdami sparnuočiai turės į ką patogiai įsikabinti kojelėmis. Lašiniai labai kaloringi, tad paukščiai gauna itin daug energijos."
Sniegenos – gana baikštūs paukšteliai, retai kada atskrenda į lesyklėles ir mieliau lesa nuo žemės. Pasak ornitologo, joms po lesyklėle paruoškite 1 kv. m ploto aikštelę, paberkite saulėgrąžų, o norėdami prisivilioti daugiau šių paukštelių, pamaloninkite riešutais, nesvarbu, žemės, lazdynų ar graikiniais – jos gurmanės.
Gulbių ir ančių lesinti šiuo metu tikrai nereikia – pagalbos reikės, kai užšals Nemuno ir Neries krantai.
Naudinga ir estetiška
Tiek estetikos, tiek praktiškumo požiūriu idealiausias lesyklėlės variantas – namelis. Nors jį sukalti nėra sudėtinga, visgi, minimalūs meistravimo įgūdžiai būtini. Pastaruoju metu populiaru lesyklas daryti iš didelės talpos plastikinių butelių – labai paprasta ir ilgai netrunka išpjauti angas indo sienelėse, tai gali padaryti tiek mažas, tiek garbaus amžiaus žmogus. Pasak pašnekovo, tam tinka ir mažos talpos buteliai.
"Butelio apačioje viena prieš kitą padarykite keturias kryžmines įpjovas ir įkiškite du gana ilgus plonus pagaliukus , kad ant kyšančių jų galų paukščiai galėtų nutūpti. Dviejų pirštų aukštyje virš šių pagaliukų, sienelėje išpjaukite nedideles trikampio formos skylutes – pro jas sparnuočiai les į butelį supiltą lesalą, – aiškina specialistas. – Rajonuose ar tie, kas turi didelius nuosavus sodus, ant nupjauto medžio kelmo, kamieno ar įtvirtinto stovo galima įrengti lesyklėlę-stalelį – tokias lesyklas mėgsta sniegenos, kėkštai, startos. Lesyklėlės, sukonstruotos suklijavus lėkštutę ir puodelį, ypač, jei indai spalvingi, gražūs, – labai nuotaikingas, estetiškas, deja, ne itin praktiškas sprendimas – jos labai mažos, tad būreliui nuolatinių sodo lankytojų reikėtų ne vienos, o kelių."
Pasak G.Petkaus, paukščiai labai mėgsta taip vadinamus pyragus: minkštą sviestą, margariną ar nesūdytus taukus sumaišykite su įvairiomis sėklomis, grūdais ir kitu lesalu, suformuokite nedidelį rutulį, įdėkite jį į tinklelį, palaikykite šaldiklyje, kad sustingtų, o paskui pakabinkite ant medžio šakos. Tiesa, tokio pyrago galiojimo laikas ilgesnis, kai spaudžia šaltukas. Pyragams galite panaudoti ir eglės ar pušies kankorėžį: jį aptepkite riebalais, paskui stipriai paspausdami pavoliokite lėkštėje su biriu lesalu ir pakabinkite ant virvelės.
"Reikia žinoti, kur įrengti lesyklėlę ar pakabinti lesalą: vieta turi būti gana atvira, bet rami ir saugi – arti tankesnio medžio ar krūmų, kad pajutę pavojų, paukščiai galėtų akimirksniu pasislėpti ar nuskristi. Idealu, jei tai bus užuovėja, – sako ornitologas. – Jei ketinate lesyklą įrengti ant daugiabučio palangės ar balkono, vertėtų atsiklausti kaimynų – žinia, lesdami paukščiai prišiukšlina, tiek lesalą, tiek šiukšles išnešioja vėjas, o tai patinka ne visiems žmonėms."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...