- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, kad, nieko nekeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komercinių žuvų išteklių.
Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Bėda ta, kad žuvų ištekliais siekiama gauti kuo didesnį pelną, o didelė konkurencija tarp žvejų neleidžia savanorišku pagrindu riboti mažėjančių išteklių gaudymo – visada atsiras žvejų, kurie į tokius susitarimus numoja ranka. Visgi žvejai ir žvejybos įmonės tikrai negaudytų tiek daug nykstančių žuvų, jei vartotojai rinktųsi tik tas, kurių ištekliai yra gausūs.
Ką svarbu žinoti perkant žuvį ir jūrų gėrybių? Pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūrų ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin senkantys. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų.
Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Pasaulio gamtos fondu (WWF), pristatė atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui "Žuvies gidas", kuris padės atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius. Žuvys suskirstytos į tris kategorijas.
"Valgykite į sveikatą!" žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų. Taip pat žuvų, jūrų gėrybių rūšys, kurios yra vis dar gausios: silkės ir strimelės, Baltijos šprotai, midijos ir pan.
"Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!" grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą, taip pat ar jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai. Šiai grupei priskiriamos juodadėmės menkės, uotai, Kuršių marių sterkai, pangasijos, užaugintos Vietname, upinės plekšnės, ūkiuose užauginti eršketai ir vaivorykštiniai upėtakiai.
"Nepirkite!" kategorijoje esančių žuvų rekomenduojama visai nepirkti, taip neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau, nei iš tiesų leidžiama. Šioms rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai. Pasistenkite nepirkti ungurių, menkių, otų, jūrų ešerių, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių. Pasidomėti reikėtų ir jūrų lydekomis, Aliaskinėmis rudagalvėmis menkėmis, skumbre, šiaurinėmis krevetėmis, paprastaisiais vilkešeriais. Šių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse, taip pat nuo auginimo būdų, tad, renkantis šias žuvis, reikia pasidomėti, iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos, kaip augintos.
Rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...