Didinkime atsparumą ligoms

Pasak dr. G.Visockienės, vaisius lauke brandinantiems pomidorams šiuo laikotarpiu drėgmės tikrai netrūko, o štai maisto medžiagų (ypač azoto), jie gali ir stokoti. "Nusistovėjus sausiems orams, pomidorus reikia vėl laistyti. Tačiau negalima jų laistyti šaltu vandeniu, aplieti lapų. Palaisčius reikėtų apie kiekvieną augalą supurenti žemę 4–6 cm gyliu. Pravartu apkaupti apatinę stiebo dalį, kad augalas išleistų papildomų šaknų", – patarė dr. G.Visockienė.

Galima padidinti pradėjusių vešėti pomidorų atsparumą ligoms paprastu būdu – palaisčius augalus bent du tris kartus kalio chlorido ir jodo tirpalu (30 g kalio chlorido trąšų ir 40 lašų jodo 5 proc. spiritinio tirpalo su 10 l vandens). Kiekvienam augalui reikėtų skirti 0,5 l šio tirpalo.

Kada genėti ūglius

Neužmirškime genėti pažastinių ūglių – ilgesni kaip 5 cm ūgliai labai alina augalus. Be to, nulaužus ūgtelėjus ūglius, lieka didesnės žaizdos, pro kurias patenka ligų sukėlėjų, dažniausiai – kekerinis puvinys. Geriausiai pomidorus genėti ryte, nes dieną greičiau sudžius žaizda. Beje, tą dieną negalima laistyti genėtų augalų.

Jei augalai formuojami trimis stiebais, tai vienam iš jų (šoniniam) reikėtų leisti augti iš po pirma žiedine keke esančio pirmojo lapo pažastinio ūglio, o kitam – iš po tos pačios kekės antrojo lapo pažastinio ūglio.

Būkime apdairūs šiltnamyje

Svarbu sudaryti palankias sąlygas šiltnamyje augantiems pomidorams. Kai šiltnamyje temperatūra pakyla daugiau kaip 30 laipsnių, pomidorų lapai susmulkėja, šakutės suplonėja, pradeda kristi žiedai. Neužmirškime vėdinti šiltnamio – taip reguliuojama ne tik temperatūra šiltnamyje, bet ir santykinė oro drėgmė. Jei rytais šiltnamyje nuo stogo laša, vadinasi, šiltnamyje per drėgna – pradės byrėti neužsimezgę žiedai.

Palaisčius pomidorus šiltnamyje, būtina jį išvėdinti sudarius skersvėjį, greičiau apdžius dirvos paviršius, geriau apsidulkins žiedai, mažiau plis pomidorų ligos. Laistoma gausiai pirmoje dienos pusėje, kas 5–7 dienas. Jei lauke saulėta, karšta, laistyti reikėtų kiekvieną arba kas antrą dieną. Jei nuo karščių augalų lapai suglebs, juos reikėtų vidurdienį apipurkšti vandeniu.

Ką mums sako augalai?

Pagal išorinius augalų požymius galima spręsti apie poreikį papildomai tręšti. Trūkstant azoto, pomidorų stiebai ir lapai pradeda lėčiau augti, lapų pakraščiai tampa šviesiai gelsvi, o apatiniai – pagelsta ir apmiršta.

Dėl fosforo stygiaus pavasario pabaigoje augalai nustoja augę, būna mažesni, plonais stiebais, blogai mezga vaisius. Stiebas ir lapkočiai įgauna rudai violetinį atspalvį. Violetinė esti ir apatinė lapų pusė. Beje, negaudami reikiamo kiekio fosforo, augalai negali įsisavinti ir azoto, todėl kartu pasireiškia ir azoto trūkumo požymiai.