- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinių miškų urėdija pradėjo aktyvų pasiruošimą artėjant gaisrų sezonui ir ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Vien praėjusiais metais Lietuvoje išdegė apie 2300 hektarų pievų – tai maždaug 14 Vingio parkų Vilniuje arba bendras Elektrėnų miesto plotas, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.
„Pavasarį žolės deginimas tampa pagrindine gaisrų miškuose priežastimi. Skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose kasmet traumuojami arba žūva žmonės. Todėl kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Jeigu oras sausas ir vėjuotas, užtenka vos kelių akimirkų ir liepsna sparčiai išplinta didelėje teritorijoje, o ją suvaldyti tampa sudėtinga – jos jėga pakeliui nušluoja ir visą gamtoje esančią gyvybę.
Dėl viruso COVID-19 ir apribojimų gyventojams lankytis kitose vietose, daugiau jų renkasi poilsį gamtoje, poilsio objektuose, todėl dar labiau didėja tikimybė kilti gaisrui nuo numestos nuorūkos, paliktos neužgesintos laužavietės“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
„Todėl Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, jau pradeda stebėti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus - prie monitorių pasikeisdama budės apie 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budės 57 priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų“, – sakė V. Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai taip pat atlieka gaisrinės technikos apžiūrą bei techninę priežiūrą, tvarkomas gaisrų gesinimo inventorius, sudaromi budėjimo grafikai. Apie 300 specialistų pajėgos sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams, dar 30 žmonių nuolatos budės priešgaisriniuose bokštuose.
Šiais metais Valstybinių miškų urėdija įsigijo ir 23 naujus padidinto pravažumo krovininius automobilius, skirtus miško gaisrams gesinti, kuriuose sumontuotos 300 litrų vandens talpyklos - tokių visureigių iš viso visoje Lietuvoje yra 38, darbui paruoštos dar 20 vandens cisternų ir 61 priešgaisrinis automobilis. Miškuose bus pastatyti ir visiškai nauji gaisrų prevencijai skirti ženklai.
2019 metais Lietuvos miškuose užregistruota 280 miško gaisrų 200,18 ha plote. Remiantis daugiamete statistika - daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto. Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 800 kartų. Didžiausi miškų gaisrai pernai kilo Telšių, Mažeikių, Dubravos, Kuršėnų bei Šalčininkų regioniniuose padaliniuose.
VĮ Valstybinių miškų urėdija vykdo priešgaisrinę visų Lietuvos miškų – privačių ir valstybinių – apsaugą: stebi miškus, gesina miško gaisrus, miškuose kasmet atnaujina apie 13 tūkst. kilometrų priešgaisrinių mineralizuotų juostų, įrengia priešgaisrinius kelius bei vandens telkinius. Priešgaisrinei miškų apsaugai įmonė kasmet skiria apie 2 milijonus eurų.
Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį3
Aplinkos ministerija prašo, netgi turinčių leidimus, savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. ...
-
Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį2
Minint Kovarnio dieną, Aplinkos ministerija prašo netgi turinčių leidimus savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. ...
-
Didžiausią plunksnų kolekciją sukaupęs miškininkas nustebino ir piešiniais
Valstybinių miškų urėdijos gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas nuo pat vaikystės yra aistringas paukščių gerbėjas. Šiuo metu vyras turi didžiausią plunksnų kolekciją Lietuvoje, o laisvais vakarais piešia bei apr...
-
Neįtikėtini augalų sugebėjimai: kaip jie komunikuoja, prisitaiko ir ką jaučia?1
Nors augalai nejaučia skausmo, tačiau yra itin jautrūs aplinkos informacijai. Jie geba komunikuoti, atbaidyti priešus, pasidalinti medžiagomis su kitais arba net slopinti konkurentus. ...
-
Antarktidoje atskilo milžiniškas ledynas
Antarktidoje - dar vienas lūžis, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Aplinkosaugininkai primena žmonėms sulą leisti atsakingai1
Sulą iš medžių reikia leisti atsakingai ir laikytis nustatytų taisyklių, primena Aplinkos apsaugos departamentas. ...
-
„Nuaro“ darbuotojai negyvų ruonių pajūryje neberado3
Sekmadienį pajūryje ties Olandų kepure žmonės aptiko du negyvus ruonius. Kitos dienos rytą gaišenų surinkti atvykę gyvūnų globos draugijos „Nuaras“ darbuotojai jų neberado. ...
-
Gyventojai į miškus – tekinti sulos1
Kretingos miškų urėdijos urėdas Tomas Zaleckis spėja, kad jau kitą savaitę atsiras tokių sulos mėgėjų, kurie ims tekinti šiuos medžių syvus. ...
-
Atkurta deguonies koncentracija Šiaulių Rėkyvos karjere1
Aplinkosaugininkai, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, Rėkyvos karjero vandenyje atkūrė deguonies koncentraciją. ...
-
Prahos zoologijos sode koronavirusas nustatytas gorilai ir dviem liūtams2
Prahos zoologijos sode koronavirusu užsikrėtė gorila ir du liūtai. Jiems pasireiškia tik silpni simptomai, pranešė direktorius Miroslavas Bobekas. ...