- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumanę renovuoti daugiabutį gyventojai gali tikėtis valstybės paramos, jei išsaugos čiurlius, perinčius jų daugiabučiuose. Apie čiurlius ir jų išsaugojimą LNK žurnalisto pokalbis su gamtininku, aplinkos ministro patarėju Mariumi Čepuliu.
Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore.
„Jie pas mus gyvena tik tris mėnesius. Čiurlys yra visiškai unikalus paukštis. Jis įpratęs gyventi olose, tačiau Lietuvoje gyvena pastatų plyšiuose. Jiems reikia gyventi aukštai, nes, išskrisdami iš lizdo, jie krinta žemyn ir, išskleidę sparnus, skrenda. Jų lizdas negali būti prie žemės. Jei nebus vietos, kur išskristi ir sklęsti, jis negalės ten gyventi. Tai fantastiškas paukštis visomis savybėmis. Visu pirma, jis pats greičiausias – greičiausiai skraido. Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore. Išskrenda ir palieka vaikus dar lizde. Jie būna tokie nupenėti, kad laukia, kol jų sparnų plunksnos pasieks tam tikrą ilgį ir tada galės skraidyti. Jie giminingi kolibriams“, – pasakojo M. Čepulis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jie dažnai papuola į daugiabučių renovacijos spąstus ir nuo pažeidimų žūsta. Kaip suderinti renovaciją ir paukščių išsaugojimą?
– Nevertėtų kaltinti statybininkų, nes gali nežinoti, kad jie ten. Bendruomenių įsitraukimas labiausiai padeda išsaugoti čiurlius. Kad būtų dar lengviau išsaugoti, buvo priimtas sprendimas, jog galės gauti finansavimą, t. y. ne tik apšiltinti namą, bet ir dirbtinoms lizdavietėms įrengti. Prieš tai būtina pasikonsultuoti su ornitologais, nes lizdaviečių bet kur negalima įrengti. Galima padaryti angas, parapetuose įstatyti lizdus. Variantų daug. Net jei ir neperi čiurliai, įrengus šių lizdaviečių, jie gali apsigyventi.
– Ką daro čiurliai, kai neranda savo lizdaviečių įprastose vietose?
– Ieško kitų angų ir suranda. Jie konservatoriai, mėgsta tuos pačius namus, bet kai nėra, ieško kitų. Kuo bus daugiau dirbtinų lizdaviečių, tuo jų daugiau įsikurs. Keliuose namuose projektai buvo daryti, užtruko kelerius metus, kol čiurliai apsigyveno. Jie peri ir inkiluose.
– Kodėl svarbu juos saugoti?
– Tai saugoma rūšis. Nenyksta, bet visiškai priklauso nuo mūsų. Jei visus namus užsandarinsime, jų tiesiog pas mus nebus. Grėsmės paukščiui nėra, didesnė problema su kregždėmis. Čiurliai neteršia.
– Nėra būdų kregždėms išsaugoti?
– Yra. Visų pirma, žmonės turi būti sąmoningesni. Galima vasarą uždengti kartonais, kad neterštų, ir nuimti po perėjimo.
– Kodėl toks čiurlio pavadinimas?
– Nežinau. Galbūt, kad čiurlena, čiurškia.
– Kada programa startuoja?
– Manau, nuo kitų metų. Įrengti dirbtines lizdavietės tikrai nebrangu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...