Pergalės genai

Kai prieš metus įsigijo šunį, Laurynui nė minties nekilo, kad ji stovės pasauliniame ringe ir varžysis su geriausiais pasaulio šunimis.

„Šiandien gyvenu pačiomis geriausiomis emocijomis. Kai tavo šuo pripažįstamas ir patenka tarp stipriausiųjų, imi labai didžiuotis – šunimi, savimi, artimaisiais, kurie palaiko, ir visa komanda, kuri atiduoda tiek jėgų. Neslėpsiu – pastangų reikia nemažai, bet vien darbo nepakanka. Man tikrai pasisekė, nes Lulu paveldėjo gebėjimą būti žvaigžde“, – sako L. Dubrovskis.

Pasaulinė šunų paroda šiemet vyko Suomijos sostinėje Helsinkyje. Keletą dienų trukusiame renginyje spindėjo ir lietuviai – jų augintiniai pelnė aukštų įvertinimų.

L. Dubrovskis džiaugėsi tiek Lulu, tiek jos mamos Rėjos pasiekimais: „Lulu nuo pat pirmųjų žingsnių parodose sulaukia daugybės komplimentų – atrodo, lyg pergalės jausmas būtų užkoduotas jos genuose. Ne kartą esame girdėję iš teisėjų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kad tai tikra savo veislės atstovė, turinti milžinišką potencialą“, – dalijasi pašnekovas.

Kai pamatai ringe bėgantį savo šunį, atrodantį įspūdingai, jautiesi lyg patekęs į paralelinį pasaulį.

Neapsakomas pasididžiavimas

Pasaulinėje parodoje konkurencija buvo milžiniška – juk čia atvyksta geriausi šunys iš viso pasaulio. Lulu savo amžiaus klasėje varžėsi su 22 konkurentais, tarp kalyčių pateko į geriausiųjų septynetą ir gavo aukščiausią įvertinimą. Jos mama Rėja tapo ne tik pasaulio veteranų nugalėtoja, bet ir pripažinta šios veislės gražiausia kalyte tarp visų amžiaus grupių.

„Rėja suspindėjo ir veislynų konkurse, bėgdama už „Beržoro“ veislyną, – ji vizlų ringe užėmė pirmąją vietą. Nors Rėjai jau daugiau nei aštuoneri, jai prilygti vis dar sunku. Labai džiaugiuosi, kad Lulu yra jos kopija ir išdidžiai seka mamos pėdomis“, – pasakoja L. Dubrovskis.

Tokiose parodose emocijos visada verda – kiekvienas savininkas trokšta, kad jo šuo būtų geriausias, įvertintas ir pripažintas pasauliniu mastu.

„Važiuodami šimtus kilometrų stengėmės nieko nesitikėti, nors noras – visada didžiulis. Kai pamatai ringe bėgantį savo šunį, atrodantį įspūdingai, jautiesi lyg patekęs į paralelinį pasaulį, – atvirauja Laurynas. – Kai sulauki tokių įvertinimų, apima neapsakomas pasididžiavimas. Supranti, kad viskas – ne veltui, eini teisingu keliu. Nors laikau save stipriu žmogumi, laimės ašarų tikrai netrūko. Mus vertinusi Suomijos teisėja Tanya Alhman Stockmari vis šypsojosi matydama, kiek emocijų buvo mūsų veiduose.“

Įgijo naujų draugų

L. Dubrovskio teigimu, už visų pergalių slypi didžiulis komandos darbas ir artimųjų palaikymas.

„Kai Lulu dalyvauja parodose, mano mama kiekvieną kartą jaudinasi turbūt dešimt kartų labiau nei aš. Jai tai labai svarbu. Mano sesė su vyru turbūt nė neįtarė, kad per šią vasarą pamatys tiek Lietuvos miestų ir šunų parodų, – jie vieni didžiausių mūsų palaikytojų. Kadangi viskuo dalijuosi socialiniuose tinkluose, draugai ir sekėjai įdėmiai stebi ir kartu džiaugiasi mūsų pergalėmis“, – pasakoja Laurynas.

Jis tikina, kad su Lulu įsigijo ne tik šunį, bet ir nuostabių draugų: Lulu mamos savininkę Daivą Garnienę ir Lulu vedlį ir geriausią draugą Deividą Šiupšinską.

„Jie paskatino mane eiti šiuo keliu. Mes kartu būname kiekvienoje parodoje – palaikome, džiaugiamės, verkiame, leidžiamės į ilgas keliones. Manau, kad tai viena iš sėkmės sudedamųjų dalių. Tikiu – ateityje dar galėsime pasidžiaugti ne viena įspūdinga pergale“, – viliasi L. Dubrovskis.