- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai - geolokatoriai. Juose sukaupta informacija padės nustatyti, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės. Ši informacija svarbi planuojant tolimesnius rūšies apsaugos veiksmus ir vertinant populiacijos svyravimus Lietuvoje.
Trečiadienį Ventės rago ornitologui Vytautui Eigirdui pavyko pagauti jau šeštąją iš Afrikos su geolokatoriumi grįžusią nendrinukę ir prietaisą nuimti.
„Kadangi nendrinukė – labai mažas paukštis. GPS siųstuvų, esamuoju laiku fiksuojančių paukščio buvimo vietą, jai uždėti negalima. Jie per sunkūs – trukdytų paukščiui. Vokiečių specialiai pagaminti geolokatoriai, panašūs į kuprinę, lengvučiai – sudaro vos 3 proc. nendrinukės masės, todėl paukščiai jaučiasi laisvai. Šie prietaisai fiksuoja dienos šviesą, dėl to norint sužinoti skridimo maršrutą nuėmus prietaisą sukauptus duomenis reikia specialiai apdoroti. Tai ir darys vėliau šią vasarą į Lietuvą atvykstantys mūsų kolegos iš Vokietijos“, – sakė V.Eigirdas.
Geolokatorių tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako, kad šeši Lietuvoje sugauti paukščiai –jau sėkmė.
„Tai – minimalus kiekis, kurio tikėjomės įvertinant, kad panašių paukščių mirtingumas žiemojant yra apie 40 proc. Bus nuostabu, jei per ateinančius kelis mėnesis pamaryje sugausime 12 paukščių“, – sako M.Fladė.
Geolokatorių projektas svarbus kitai, paraleliai vykstančiai meldinių nendrinukių apsaugos iniciatyvai – jų perkėlimui iš Baltarusijos į Lietuvą.
„Kol kas tiksliai nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai, t.y. paukščiai iš Lietuvos ir dalies Baltarusijos. Yra tam tikrų hipotezių, kurias norime pagrįsti. Išsiaiškinus, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės, galėsime kompleksiškiau vertinti translokacijos rezultatus, o ateityje – galbūt numatyti reikiamas gamtosaugos priemones ir už tūkstančių kilometrų esančiose žiemavietėse. Meldinės nendrinukės apsauga tuo ir sudėtinga, kad jos gerovė priklauso nuo daugelio, net ir už Europos Sąjungos ribų esančių, šalių indėlio” – sako meldinės nendrinukė apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Dr. M.Fladė pritaria kolegai teigdamas, kad bendras pastangas saugoti rūšį skirtingose šalyse labiausiai remia ir telkia Europos Sąjungos „LIFE” programa.
„Praktiškai šiai programai turime dėkoti už tai, jog pavyko sustabdyti pasauliniu mastu nykstančios rūšies nykimą rytinėje Lenkijoje ir Lietuvoje. Septynių, specialiai šiai rūšiai skirtų, projektų metu buvo atkurti tūkstančiai hektarų žemapelkių, kuriose namus randa ne tik nendrinukės, bet ir daug rkitų etų rūšių, taip pat naudos gavo ir šimtai ūkininkų dėl Lenkijoje ir Lietuvoje sukurtų specialių agrarinės aplinkosuagos priemonių. Manau, kad be „LIFE” programos paramos saugoti rūšį būtų buvę labai sunku, – sako mokslininkas.
Birželį Dr. M. Fladė atvyks į pamarį kartu su tarptautine mokslininkų komanda, kuri baigs gaudyti retuosius paukščius su geolokatoriais ir analizuos prietaisuose užfiksuotusduomenis. Jis taip pat dalyvaus ir šiemet antrą kartą vyksiančiame meldinių nendrinukių perkėlime.
Pernai geolokatoriai buvo uždėti 60 meldinių nendrinukių, gyvenančių trijose Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose. Anksčiau Baltarusijoje ir Ukrainoje atlikto geolokatorių tyrimo metu buvo sugauti 8 paukščiai iš 46 pažymėtų.
Lietuvoje geolokatorių tyrimą padeda įgyvendinti specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...