Lietuviškos vasaros karštis – sava stichija: žydi ir vaisius mezga bananmedis

  • Teksto dydis:

Pajutęs šilumą, tarsi būdamas savo stichijoje, Kretingos žiemos sode augantis bananmedis skuba išnaudoti trumpos lietuviškos vasaros laiką. Žiedais taip pat džiugina iš Afrikos kilusi stapelija.

"Nespėjo subrandinti vieno žiedo, o jau žydi antras. Ir jau žiedai primena vaisių kekę. Koks spartuolis. Čia jam ne Ekvadoras su laukinėmis iguanomis. Nors ir ne gimtoje žemelėje, bet gerai prižiūrimas ir labai našus", – apie įspūdingą augalo virsmą Kretingos muziejaus feisbuko paskyroje pasakoja muziejaus darbuotojas Artūras Patamsis.

Anot jo, nuo žiedo pasirodymo iki vaisiaus sunokinimo praeis net devyni mėnesiai. "Vadinasi, tokį bananą, kokį mes nusiperkame parduotuvėje, mes pamatysime tik 2022 m. kovo mėnesį. Žiedas keis savo pavidalą ne kartą. Visai kaip žinduolis", – rašo A.Patamsis.

Muziejaus darbuotojas svarsto, kad šiųmetės vasaros orai tikriausiai labai patinka ir kitam Kretingos muziejaus žiemos sodo gyventojui – pražydo stiebinis sukulentas 'Stapelia asterias', kurios tėvynė yra pietvakarių Afrika.

Kretingos muziejaus žiemos sode šiltųjų kraštų augalai atsidėkoja grožiu už lietuviškus šios vasaros karščius. (Artūro Patamsio nuotr.)

"Augalas pavadintas Nyderlandų botaniko Johanneso Bodaeus van Stapelio garbei, kuris ir aptiko jį tarp margo ir gausaus Afrikos augalų asortimento. Stapelijų yra apie 100 rūšių. Visų žiedai pasakiško grožio, bet... Tai reikia pauostyti. To kabeliais neperduosi. Aš pasmalsavau, dar dabar jaučiu tą aromatą. Visos vietinės musės susirinko pasimėgauti šiuo parfumerijos antipodu, – įspūdžiais dalijasi A.Patamsis ir priduria: – Šis nuostabus žiedas skleidžia pūvančios mėsos kvapą. Primena Patriką iš "Kempiniuko plačiakelnio" animacijos."

Šiuo metu Kretingos žiemos sode, 693,16 kv. m plote, auga daugiau kaip 170 rūšių apie 5 tūkst. augalų.

Kretingos dvaras žinomas nuo XVI a., kai Grafas Juozapas Tiškevičius 1875 m. nupirko dvarą, rekonstravo rūmus ir pristatė oranžeriją, kurioje įkūrė Žiemos sodą. Jame puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, o iš vieno tvenkinio tryško aukštas fontanas. 1912 m. grafas Aleksandras Tiškevičius oranžeriją perstatė ir sumažino.

1915 m. Žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 m. rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus. Pokariu sodo patalpos buvo paverstos ūkio arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale, šiltnamiu.

1987 m. Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų rūpesčiu Klaipėdos restauracinės dirbtuvės baigė Žiemos sodo atnaujinimo darbus. Pirmuosius augalus atgimusiame Žiemos sode pasodino dėstytojos Vida Mockevičienė ir Viktorija Vėžauskaitė.

1991 m. Vyriausybės nutarimu grafų Tiškevičių rūmai perduoti Kretingos muziejui. Kaip skelbiama muziejaus interneto svetainėje, muziejaus Gamtos skyriaus darbuotojai tęsia pradėtą darbą: naujai pertvarkyta ekspozicija, įsigyta retų augalų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

yja

yja portretas
nuostabi oranžerija ir labai malonūs darbuotojai. Užpernai buvom, pasidomėjau difenbachijom tai gavau labai išsamią informaciją. Ačiū už tai
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių