- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis akcijai „Lašiša 2020“, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad žvejai privalo vadovautis nuo rugsėjo 16 d. imančiais galioti mėgėjų žvejybos taisyklių punktais.
Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. šiuose upių ruožuose mėgėjų žvejyba leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę ar nemokamą žvejybos teisę:
1. Neris: nuo Jonavos J. Ralio g. tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje ir nuo Valakupių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos;
2. Žeimena: nuo žiočių iki Lakajos žiočių;
3. Vilnia: nuo žiočių iki Kenos žiočių;
4. Šventoji: nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A. Vienuolio g., išskyrus Kavarsko tvenkinį;
5. Siesartis: nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto;
6. Širvinta: nuo žiočių iki Liukonių tilto;
7. Dubysa: nuo žiočių iki Kražantės žiočių;
8. Jūra: nuo žiočių iki Tauragės Versmės gimnazijos;
9. Minija: nuo Lankupių iki Salanto žiočių;
10. Veiviržas: nuo žiočių iki geležinkelio Klaipėda–Šilutė tilto;
11. Akmena–Danė: nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos;
12. Šventoji (pajūrio): nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos.
• Žvejo mėgėjo kortelę privaloma turėti žvejybos vietoje. O sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes turi būti nuplėšiama žvejo mėgėjo kortelės dalis.
• Svarbu nepamiršti, kad per vieną žvejybą leidžiama sugauti 1 lašišą arba 1 šlakį, bet ne mažesnį kaip 65 cm.
• Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, gali vykdyti lašišų ir šlakių žvejybą paleidžiant žuvis, o nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. išvardytų upių ruožuose turi teisę žvejoti tik nenaudojant dirbtinio masalo ar žuvelės.
• Taip pat žuvitakiuose ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) žvejoti draudžiama.
Upių ruožai, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d.
1. Neris:
• Nuo Žirmūnų tilto iki Karaliaus Mindaugo tilto
• Bezdonės upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
• Bražuolės upės žiotyse ir 100 m žemyn
• Musės upės žiotyse ir 200 m žemyn ir aukštyn
• Nuo Šventosios upės žiočių iki 100 m žemiau Lokio upės žiočių
• Veržuvos upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
• Vokės upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
• Nuo geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto iki 500 m žemiau Žeimenos žiočių
2. Šventoji:
• Siesarties upės žiotyse 500 m žemyn (iki salos) ir 100 m aukštyn
• Širvintos upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
• Žuvintės upės žiotyse ir 100 m žemyn
3. Jūra:
• Ežeruonos upės žiotyse ir 100 m žemyn
• Šešuvio upės žiotyse ir 100 m žemyn
4. Minija:
• Agluonos upės žiotyse ir 100 m žemyn
• Salanto upės žiotyse ir 100 m žemyn
• Veiviržo upės žiotyse ir 500 m žemyn ir 100 m aukštyn
5. Žeimena:
• Lakajos upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
• Meros upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą:
• naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų;
• naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) numatyta bauda iki 300 € su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu;
• pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones ir sąlygas – numatyta bauda iki 550 € su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 € žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...