Gargždiškė Beatričė Paplauskytė maldininką nufotografavo Anykščių šilelio medžių lajų take. Jaunoji gamtos mėgėja turi žinių apie Lietuvoje gyvenančius vabzdžius, todėl jos dėmesį iš karto patraukė laisvėje anksčiau nematytas padaras.

Šį mėnesį kitas klaipėdietis maldininką nufotografavo Kretingoje, dar vienas gamtos žinovas šį vabzdį užfiksavo Prienuose.

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius patikino, kad maldininkas mūsų šalyje – joks siurprizas.

Tai dirbtiniai svečiai, atsitiktinai įvažiavę į šalį.

"Pirmieji maldininkai Lietuvoje pastebėti dar prieš dešimt metų. Neatmetama, jog kai kurie į šalį galėjo patekti su importuojamais egzotiniais vaisiais. Tai dirbtiniai svečiai, atsitiktinai įvažiavę į šalį. Gali būti, kad dėl šiltėjančio klimato jiems atsirado tinkama terpė išlikti. Šiemet vasara ypač karšta, tad tikėtina, jog iš pietų jie juda į šiaurę", – kalbėjo S.Karalius.

Šie gyviai moka skraidyti, tad kartu su pietinių krypčių vėjais maldininkai į Lietuvą galėjo patekti net ir iš pietinės Lenkijos, kur yra sutinkami.

Natūralus šios rūšies arealas apima Europą, Aziją ir Afriką.

"Bet jų pasirodo ir visai netoliese – Baltarusijoje, Ukrainoje. Ir ateityje šių vabzdžių skaičius gali tik augti", – tikino S.Karalius.

Tai – ne vienintelis padaras, vis labiau užkariaujantis šiaurinius kraštus.

"Lietuvoje gyvena ir kitas šiltųjų kraštų gyvis – vapsvavoris. Jo pilvelio dryžiai primena vapsvos pilvelio margumą, todėl ir pavadinimas toks. Kiek anksčiau jis buvo visiška egzotika", – pasakojo S.Karalius.

Vis dėlto kol kas iki galo nėra aišku, kaip maldininkai išveria žiemas.

"Jie neturi lėliukės stadijos. Dažniau invazinėms rūšims tai padeda peržiemoti. Bet pačios žiemos pasidarė labai jau simbolinės. Beje, Ukrainoje, kur žiemos šaltos, jie išgyvena", – prisiminė specialistas.

Maldininkai yra plėšrūs vabzdžiai. Tai vieninteliai vabzdžiai, gebantys pasukti galvą, kad apsižvalgytų sau už nugaros.