- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvieną pavasarį, pradėjus kilti ežerų ir upių ledui, būdavo kalbama apie lydekų nerštą. Jis prasidėdavo ištvinus tirpsmo vandenims. Tačiau ilgainiui tokie reiškiniai tampa tik prisiminimais, nes jau kelintą pavasarį potvynio nesulaukiama nei Nemuno deltoje, nei prie vidaus vandenų.
Lydekų nerštas laikomas sėkmingu, kai sekliame ir greitai sušylančiame vandenyje palikti šių žuvų ikrai gali vystytis, virsti lervutėmis, vėliau – mailiumi, kuris vandeniui atslūgstant gali grįžti į didžiuosius vandenis.
Tačiau kaip sekasi lydekoms netekus tokių sąlygų? Ko galima tikėtis iš šių metų pavasario, koks bus lydekų nerštas?
Kaip sako Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Tomas Virbickas, vieno, visiems vandens telkiniams tinkančio atsakymo nėra, kadangi sąlygos telkiniuose gali būti labai skirtingos. Lydekos neršia 0,25-1 m gylyje, ikrus sudėdamos ant pernykštės povandeninės arba vandeniu užlietos sausumos augmenijos.
Natūraliuose, skaidraus vandens ežeruose, kuriuose povandeninė augmenija išplitusi įvairiuose gyliuose, potvynio nebuvimas neturėtų sukelti rimtesnių pasekmių, kadangi tinkamo gylio plotų su nerštui tinkama augmenija tikrai atsiras.
Situacija kiek blogesnė mažo vandens skaidrumo ar uždumblėjusiuose ežeruose, kuriuose nerštui tinkami plotai driekiasi ties pačia pakrante. Įprastą pavasarį, kiek pakilus vandens lygiui, lydekoms atsiverdavo papildomos nerštavietės naujai susiformavusiose apyežerės seklumose.
Lydekų nerštas laikomas sėkmingu, kai sekliame ir greitai sušylančiame vandenyje palikti šių žuvų ikrai gali vystytis, virsti lervutėmis, vėliau – mailiumi, kuris vandeniui atslūgstant gali grįžti į didžiuosius vandenis.
Net ir nesusiformavus potvyniui, daugumoje tokių ežerų lydekos vis dar gali rasti kur neršti, tačiau nerštaviečių plotai gali būti maži, arba jie gali būti susikoncentravę tik kurioje nors ežero dalyje. O kuo mažesniame plote išneršia lydekos, tuo dėl pačių įvairiausių veiksnių gali būti mažesnis tokio neršto efektyvumas (pvz., dėl greito vandens lygio kritimo ar didelių šalčių dar nepasirodžius lydekų mailiui, kitų žuvų rūšių poveikio ar net tų pačių lydekų jauniklių kanibalizmo, pasireiškiančio, kuomet toje pat vietoje lydekaičių pernelyg gausu).
Kuomet nerštavietės išsidėstę daugelyje vandens telkinio vietų, pražuvus ikrų dėčiai ar lydekų mailiui vienoje nerštavietėje, ikrai vis dar gali vystytis kitoje. Taigi, kuo daugiau tokių nerštaviečių, tuo didesnė sėkmės tikimybė.
Tačiau taip yra ežeruose. Upėse situacija gali būti kur kas blogesnė, nes čia žiemą atmiršta ir srovės yra nunešama praktiškai visa virš grunto iškilusi vandens augmenija. Nedideli sąžalynai gali išlikti tik giliose didžiųjų upių įlankose, kur srovės beveik nejuntama. Todėl upėse gyvenančioms lydekoms nerštui tinkamo substrato – vandeniu užlietos augmenijos buvimas pavasarį yra gyvybiškai svarbus.
Esant įprastam vandeningumo kaitos ciklui per metus, pavasarį per potvynį į pievas išsiliejęs vanduo sudarydavo beveik idealias sąlygas lydekoms neršti ir ikrams vystytis: susiformuodavo dideli nerštaviečių plotai, kuriuose lėtai judantis ir greitai įšylantis vanduo padėdavo greitai vystytis ne tik lydekų ikrams bei embrionams, bet ir įvairiai smulkiai vandens gyvūnijai, kuria iš pradžių pradeda maitintis mailiumi virtusio lydekaitės.
Jeigu potvynio nėra – viso to netenkama. Lydekos vis dar gali išneršti gilesnėse didžiųjų upių įlankose, kuriose, kaip ir ežeruose, ikrų sudėjimui tinkamos augmenijos šiek tiek išlieka. Tačiau neršto apimtys, o tuo pačiu – populiacijos pasipildymo jaunomis lydekaitėmis apimtys čia yra nepalyginamai mažesnės. Jeigu ateityje pavasarinių potvynių nebuvimas taptų ne išimtimi, o dėsningumu, yra didelė tikimybė, kad lydekos upėse taps gana reta rūšimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama5
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...