- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atšilus orams itin norisi lengvo maisto: uogų, lengvai pagaminamų salotų. Žinoma, šviežumas – labai svarbu. "Žiežmarių gėlių" agronomė doc. dr. Audronė Žebrauskienė pasakoja apie salotų ir braškių rūšis bei kaip jas išsirinkti šviežiausias.
A.Žebrauskienės teigimu, braškės – vienos pirmųjų sezono uogų, kurios gali padėti atgauti jėgas po žiemos šalčių. Jose gausu vitamino C, geležies, rūgščių ir cukraus, kurie taip pat reikalingi žmogaus organizmui. "Žiežmarių gėlių" šiltnamiuose auginamos dviejų veislių braškės – 'Sonata' ir 'Elsanta'. Kaip jas prižiūrėti?
"Braškės geriausiai auga humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Mėgsta derlingą, bet nepertręštą dirvą. Gruntinis vanduo turėtų būti ne arčiau kaip 0,6–0,8 m nuo dirvos paviršiaus. Braškės jautrios drėgmės trūkumui. Jas galima sodinti per visą vegetaciją, tačiau kuo anksčiau vasarą pasodinamos braškės, tuo didesnis būna kitų metų derlius. Rudenį braškės sodinamos iki rugsėjo antrosios pusės. Vėliau pasodinti augalai iki žiemos nespėja įsišaknyti, žiemą ir pavasarį dažnai apšąla", – pataria agronomė.
Salota – nekaloringa daržovė, puikiai tinka kaip įvairių salotų pagrindas. Salotose daug vandens, ląstelienos, folio rūgšties, vitaminų A, C ir K.
Ekspertė pasakoja, kad labai svarbu žinoti, jog salotos yra vienas iš ankstyviausiai sėjamų daržo augalų. Jas jau galima sėti, kai dirvos temperatūra – 7–8 laipsniai šilumos šiltnamiuose arba po priedangomis. Salotas galima sėti visą vasarą iki rugpjūčio ir visą vasarą turėti šviežių.
"Norint užauginti gražias ir kokybiškas, salotas reikia sodinti didesniais atstumais, geriausia – 20 cm. Jų šaknų sistema silpnai išvystyta, todėl visą augimo laikotarpį joms reikia nemažai drėgmės. Rekomenduojama laistyti gausiau ir rečiau, neapliejant lapų. Nerekomenduojama laistyti vidurdienį, ypač esant aukštai oro temperatūrai, geriausia tai daryti ryte", – rekomenduoja A.Žebrauskienė.
Renkantis braškes svarbu atkreipti dėmesį į jų formą – jos turi būti tvirtos, turėti mažus žiedkočius. Žiedkotis – savotiškas indikatorius. Jei jis nenudžiūvęs, neapvytęs, žalias, tuomet ir uoga šviežia.
"Braškes geriausiai skinti anksti ryte arba vakare, kai oras vėsesnis, – tuomet uogos būna vėsios ir sultingos. Nuskintos karštą dieną uogos greitai praranda aromatą, greičiau genda", – pasakoja "Žiežmarių gėlių" agronomė.
Desertinės braškės yra skirtingo ankstyvumo. Ankstyvosios braškių veislės – 'Honeoye', 'Rumba'.
Vidutinio ankstyvumo – 'Darselekt', 'Asia', 'Elkat', 'Elegance'. Vidutinio vėlyvumo – 'Syria', 'Sonata', 'Marmolada', 'Polka'. Vėlyvosios – 'Florencija', 'Salsa', 'Pegasus'. Labai vėlyvos – Pandora, Malwina.
Remontantinės (svyrančiosios) braškės dera visą vasarą, bet ne taip gausiai kaip paprastų braškių veislės. Tačiau jomis gardžiuotis galima nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai kitos jau nedera. Uogakrūmius galima sodinti į lovelius, įvairiausius nereikalingus aukštesnius indus. Remontantinių braškių veislės: 'Selva', 'Ostara'.
Maistinę salotų vertę atspindi ir jų lapų spalva – kuo ji tamsesnė ir sodresnė, tuo juose daugiau karoteno ir vitamino C. Salotų pasirinkimas taip pat įvairus. "Žiežmarių gėlės" jų augina dvylikos rūšių. Populiariausios lapinės salotos – 'Batavija' tipo. Lapai šiek tiek raukšlėti, šviesiai žalios spalvos, smulkiai garbanotais kraštais, vėduokliniai, gūželių nesuka. Atsparios ligoms, ilgai neperauga. Tinka auginti visus metus šiltnamyje ir sezono metu lauke.
Spalvotos lapinės salotos – tamsiai raudonos spalvos, giliai karpytais plunksniniais lapais, ąžuolo lapų formos. Viduje žalios spalvos lapai suteikia gūžei patrauklią kontrastingą spalvą, jos puikaus skonio ir tekstūros. Sviestinės salotos turi storus ryškiai žalius lapus ir didelę gražią gūžę. Labai švelnios ir tinkančios prie daugelio patiekalų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...