- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo žalioji klasė „Riešutėlis“ tapo stebuklinga pieva – akys raibsta nuo pavasario šaukliais vadinamų augalų žiedų ir trapaus, grakštaus jų grožio. Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis, na o kiti vadinami mirtinu maistu. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga – augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.
Žalioji klasė „Riešutėlis“, įsikūrusi VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus teritorijoje (Vilties g. 8), kaip gamtos ir vaistinių augalų pažinimo edukacinė priemonė gyvuoja nuo 1960 m. Mokslinių kolekcijų teritorija yra uždara ir lankoma darbo dienomis individualiai susitarus. Pavasarį ši klasė verčia aikčioti: tiek daržinių krokų (Crocus sativus L.) vienoje vietoje ne dažnai galima išvysti. Šalia jų žiedus kelia baltažiedžiai eleborai (Helleborus niger) dvokiantieji eleborai (Helleborus Foetidus), gėlių kilimą paįvairina baltosios snieguolės (Galanthus nivalis L.), pavasariniai erančiai (Eranthis hyemalis (L.) Salisb.). Kol augalais gėrimės, grėsmė nekyla, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai be medicinos srities specialistų rekomendacijų imamasi gydytis augalinės kilmės preparatais.
Augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.
Savigyda – pavojinga
„Yra ligų, kurioms gydyti būtinos chirurginės intervencijos ir sintetiniai vaistiniai preparatai, kuriuos skiria gydytojai. Augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai. Televizijoje, žurnaluose skleidžiama populistinė reklama apie gydymąsi augalinės kilmės vaistiniais preparatais yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tokią pat žalą daro populiarūs nerecenzuoti leidiniai apie vaistinius augalus ir gydymąsi jais pagal rekomenduojamus receptus“, – pastebi VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. Ona Ragažinskienė.
Mokslininkė pateikė pavyzdį – eleborą (Helleborus L.), liaudyje vadinamą čeru, rusiškai – „moroznik“, vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vaistinį augalą, kuriame kaupiasi širdį veikiančių glikozidų. Žaliava – šakniastiebių ir šaknų milteliai – kaip „gydymo priemonė“ neįrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinį vaistų ir vaistinių medžiagų registrą, todėl ji dėl toksiškumo nevartojama medicinoje gydymo tikslams. Išvertus eleboro pavadinimą iš graikų kalbos, jis reikštų mirtiną maistą.
Svarbiausia – saikas
Labiausiai žaliojoje klasėje „Riešutėlis“ dėmesį atkreipia daržiniai krokai. Tai – vaistinis, prieskoninis, dažinis ir dekoratyvinis daugiametis augalas, priklausantis vilkdalginių (Iridaceae Juss.) šeimai. „Vaistinė augalinė daržinio kroko žaliava – ryškiai raudonai oranžinės spalvos krokų žiedų purkos, vadinamos šafranu – ruošiama išsiskleidus žiedams. Viename žiede yra trys aromatingos purkos, kuriose kaupiasi nuodingi dariniai alkaloidai, eteriniai aliejai, flavonoidai, karotenoidai, A, B grupės vitaminai, mineralinės medžiagos. Žiedai yra skinami rankomis, tad šafranas yra brangiausias prieskonis pasaulyje: vieno kilogramo kaina – apie 8000 Eur.“, – teigia prof. O. Ragažinskienė. Šafranas naudojamas maisto pramonėje, kaip natūralus dažas. Šis prieskonis yra saikingai vartojamas indų, arabų ir turkų virtuvėse, gaminant kepinius, pudingus, padažus bei daržovių, makaronų ir ryžių patiekalus. Anot mokslininkės, šis augalas medicininiu požiūriu yra mažai ištyrinėtas.
Daugiausia šafrano – apie 90 proc. – išgaunama Irane, tačiau plantacijų yra ir kitose šalyse: Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje šis augalas yra introdukuotas, dauginamas gumbiasvogūniais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Gerai auga lengvame neįmirkusiame priesmėlio ir priemolio dirvožemyje, atsparus šalčiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...